baudos funkcijų metodas
baudõs fùnkcijų metòdas, metodas, taikomas sąlyginiams optimizavimo uždaviniams spręsti. Reikia rasti vektorių x ∈ Rn, kuris tenkintų nelygybių sistemą gi(x) ≤ 0, i = 1, …, m ir su kuriuo funkcija f(x) įgytų mažiausią (didžiausią) reikšmę. Pažymėjus leistinųjų vektorių aibę X = {x: gi(x) ≤ 0, i = 1, …, m, x ∈ Rn} erdvėje Rn apibrėžiama funkcija F(x) = f(x) + P(x); čia P(x) = \(\begin{cases} 0, & \text{ kai } x \in X \\ \infty, & \text{ kai } x \notin X \end{cases}\). Funkcija P(x) interpretuojama kaip begalinė bauda už leistinosios aibės X pažeidimą. Vektorius x* yra sąlyginio uždavinio sprendinys tada ir tik tada, kai jis yra nesąlyginio uždavinio sprendinys. Be to, F(x*) = f(x*). Sąlyginį uždavinį galima keisti nesąlyginiu. Sprendžiant pastarąjį funkcija P(x) aproksimuojama paprastesnių funkcijų seka (pav., a), o funkcija F(x) – seka (F(x, rk)) (pav., b); čia B(x) = \(\begin{cases} 0, & \text{ kai } x \in X \\ c > 0, & \text{ kai } x \notin X \end{cases}\), F(x, rk) = f(x) + , ir skaičių seka (rk), rk > 0, rk > rk+1, k = 1, 2 …, rk → 0, kai k → ∞. B(x) vadinama baudos funkcija. Naudojant šią funkciją sąlyginis uždavinys keičiamas nesąlyginių uždavinių seka , k = 1, 2… Išsprendus k‑ąjį sekos uždavinį gaunamas sąlyginio uždavinio sprendinio artinys xk (pav., c). Tam tikromis sąlygomis artinių sekos (xk) konverguojantis posekis konverguoja prie sąlyginio uždavinio tikslaus sprendinio x*. Seka aproksimuoja funkciją P(x) iš leistinosios aibės X išorės, o seka (xk) iš išorės artėja prie sprendinio x*, todėl šis metodas kartais vadinamas išorinių baudos funkcijų metodu. Taikant kitą metodą funkcija P(x) aproksimuojama seka funkcijų, kurios apibrėžtos tik leistinųjų vektorių aibės X viduje. Toks metodas vadinamas vidinių baudos funkcijų arba barjerų metodu.
62
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.