baudos funkcijų metodas
baudos funkcijų metodas
baudõs fùnkcijų metòdas, metodas, taikomas sąlyginiams optimizavimo uždaviniams spręsti. Reikia rasti vektorių x ∈ Rn, kuris tenkintų nelygybių sistemą gi(x) ≤ 0, i = 1, …, m ir su kuriuo funkcija f(x) įgytų mažiausią (didžiausią) reikšmę. Pažymėjus leistinųjų vektorių aibę X = {x: gi(x) ≤ 0, i = 1, …, m, x ∈ Rn} erdvėje Rn apibrėžiama funkcija F(x) = f(x) + P(x); čia P(x) = \(\begin{cases} 0, & \text{ kai } x \in X \\ \infty, & \text{ kai } x \notin X \end{cases}\). Funkcija P(x) interpretuojama kaip begalinė bauda už leistinosios aibės X pažeidimą. Vektorius x* yra sąlyginio uždavinio sprendinys tada ir tik tada, kai jis yra nesąlyginio uždavinio sprendinys. Be to, F(x*) = f(x*). Sąlyginį uždavinį galima keisti nesąlyginiu. Sprendžiant pastarąjį funkcija P(x) aproksimuojama paprastesnių funkcijų seka (pav., a), o funkcija F(x) – seka (F(x, rk)) (pav., b); čia B(x) = \(\begin{cases} 0, & \text{ kai } x \in X \\ c > 0, & \text{ kai } x \notin X \end{cases}\), F(x, rk) = f(x) + , ir skaičių seka (rk), rk > 0, rk > rk+1, k = 1, 2 …, rk → 0, kai k → ∞. B(x) vadinama baudos funkcija. Naudojant šią funkciją sąlyginis uždavinys keičiamas nesąlyginių uždavinių seka , k = 1, 2… Išsprendus k‑ąjį sekos uždavinį gaunamas sąlyginio uždavinio sprendinio artinys xk (pav., c). Tam tikromis sąlygomis artinių sekos (xk) konverguojantis posekis konverguoja prie sąlyginio uždavinio tikslaus sprendinio x*. Seka aproksimuoja funkciją P(x) iš leistinosios aibės X išorės, o seka (xk) iš išorės artėja prie sprendinio x*, todėl šis metodas kartais vadinamas išorinių baudos funkcijų metodu. Taikant kitą metodą funkcija P(x) aproksimuojama seka funkcijų, kurios apibrėžtos tik leistinųjų vektorių aibės X viduje. Toks metodas vadinamas vidinių baudos funkcijų arba barjerų metodu.
62