baudžiamàsis procèsas, įstatymiškai reglamentuota baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo eiga.
Baudžiamojo proceso dalyviai, stadijos
Baudžiamosios teisės normos pritaikomos individualiam atvejui: siekiama išaiškinti, kas yra kaltas dėl konkrečios nusikalstamos veikos, pripažinti kaltu padariusįjį nusikaltimą, paskirti bausmę. Baudžiamojo proceso pradžia, nutraukimas arba užbaigimas priklauso nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų (prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno) ir teismo priimamų sprendimų, tačiau aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese gali ir kiti proceso dalyviai: nukentėjusysis, įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas.
Baudžiamasis procesas skaidomas į stadijas: ikiteisminio tyrimo, atidavimo teismui, nagrinėjimo teisme, bylos nagrinėjimo apeliacine bei kasacine tvarka, nuosprendžio vykdymo. Kai kurios stadijos įvairiose valstybėse gali būti skaidomos į smulkesnes dalis. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje sprendžiami tik jai būdingi uždaviniai ir ji užbaigiama tam tikru procesiniu aktu.
Baudžiamojo proceso tipai
Dažniausiai pagal nagrinėjimo teisme tvarką skiriama 3 baudžiamojo proceso tipai: tiriamasis, arba inkvizicinis (dar vadinamas akuzatoriniu: norima pabrėžti proceso pažangumą, demokratiškumą lyginant su viduriniais amžiais, ypač inkvizicijos metais, galiojusiomis procesinėmis priemonėmis), klasikinis rungtyninis ir mišrusis.
Tiriamajame procese teismas turi plačius įgaliojimus aktyviai dalyvauti įrodant kaltę. Esant reikšmingų baudžiamajai bylai įrodymų teismas privalo juos tirti net ir tuo atveju, kai to neprašo nė vienas proceso dalyvių. Tiriamojo tipo yra Austrijos, Belgijos, Ispanijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos baudžiamasis procesas. Šiam tipui artimiausi yra ir Lietuvos bei kitų posovietinių šalių baudžiamasis procesas.
Klasikiniame rungtyniniame procese kaltinimo, gynybos, teismo funkcijos labiausiai atskirtos viena nuo kitos ir atliekamos skirtingų asmenų. Baudžiamasis procesas vyksta kaip lygiateisių šalių – kaltintojo ir gynėjo (ar paties kaltinamojo) – ginčas. Teisėjas vadovauja ginčui ir priima nuosprendį. Teismas priima sprendimą remdamasis tik šalių pateiktais įrodymais. Rungtyninis baudžiamasis procesas yra Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Naujojoje Zelandijoje.
Mišrusis baudžiamasis procesas turi tiriamojo ir rungtyninio baudžiamojo proceso ypatybių: proceso šalims garantuojamos lygios galimybės ginti savo interesus, o teisėjas turi teisę aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus. Mišriajam tipui priskiriami Danijos, Italijos, Švedijos baudžiamasis procesas.
1642
Baudžiamojo procesas Lietuvoje
Lietuvoje pagal Lietuvos Statutą baudžiamasis procesas buvo luominio pobūdžio su pasitaikančiais ikivalstybinio laikotarpio paprotinės teisės likučiais. Rusijos imperijos laikais 1840 panaikinus Trečiąjį Lietuvos Statutą, baudžiamąsias bylas nagrinėjo apskričių ir gubernijų teismai. Po 1864 Rusijos teismų reformos smulkias baudžiamąsias bylas nagrinėjo apylinkių taikos teisėjai. Aukštesnės instancijos buvo apskričių taikos teisėjų suvažiavimas ir apygardų teismai. 1903 taikos teisėjai kaime pakeisti zemskiniais viršininkais.
Nepriklausomoje Lietuvoje (1918–40) bylos teismuose dažniausiai būdavo nagrinėjamos viešai, laikantis žodiškumo ir rungimosi principų. Teisėtos vados baudžiamajai bylai pradėti buvo privačių asmenų skundai, policijos ir pareigūnų pranešimai, atvykimas prisipažinti. Parengtinį tardymą baudžiamojoje bylose atlikdavo valstybės gynėjų prižiūrimi teismo tardytojai. Nuosprendžiai pagal pobūdį buvo skirstomi į negalutinius, kurie dar galėjo būti peržiūrimi apeliacine tvarka, ir galutinius, kurie tegalėjo būti peržiūrimi kasacine tvarka.
Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje baudžiamasis procesas buvo reglamentuojamas pagal SSRS baudžiamojo proceso įstatymus.
Atkūrus nepriklausomybę baudžiamąjį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992), tarptautiniai aktai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003), kai kuriuos baudžiamojo proceso klausimus – kiti įstatymai ir generalinio prokuroro, teisingumo ministro, vidaus reikalų ministro įsakymai.