Baũskė (Bauska), miestas Latvijoje, 60 km į pietus nuo Rygos, apie 18 km nuo Lietuvos sienos, prie Mūšos ir Nemunėlio santakos; savivaldybės centras. 9800 gyventojų (2022). Pro Bauskę eina automobilių kelias Via Baltica. Tekstilės, maisto pramonė. Dailės ir kraštotyros muziejus (įkurtas 1947).
799
Architektūra
Bauskės pilis (pastatyta 1443–56, atstatyta 1599, nuo 1973 restauruojama
Miestas taisyklingo gatvių plano, susiformavusio 16–19 a. Vyrauja 1–2 aukštų 19–20 a. pastatai. Išliko gotikinės pilies griuvėsiai su apie 20 m aukščio donžonu (pastatyta 1443–56, atstatyta 1599, nuo 1973 restauruojama), evangelikų liuteronų Šventosios Dvasios bažnyčia (1594, bokštas 1624, interjeras įrengtas 17–18 amžiuje). 20 a. antroje pusėje pastatyta modernių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų (restoranas Pilskalns, 1962, architektai A. ir E. Šenbergai).
2972
Istorija
Bauskė pirmąkart paminėta 1443, kai prie kelio į Lietuvą pastatyta Livonijos ordino pilis, ilgainiui tapusi fogtijos centru. 1518 minima amatininkų ir žvejų gyvenvietė su bažnyčia, mokykla. Miesto teisės nuo 1609. 19 a. mieste buvo 35 parduotuvės, 37 smuklės. Per II pasaulinį karą trečdalis miesto subombarduota. 1944 prie Bauskės Latvijos policijos 3 batalionai ir latvių legionierių kuopa 6 savaitėms sulaikė Raudonosios armijos 215 diviziją; žuvusieji latviai palaidoti evangelikų liuteronų bažnyčios šventoriuje, 1990 pastatytas paminklas.
2271
Lietuviai
Per Bauskę Šiaurės Lietuvos ūkininkai į Rygą veždavo savo prekes. 1997 lietuviai sudarė 5,7 % miesto gyventojų. Bauskės rajono pasienio gyvenvietėse (Skaistkalnėje, Bārbelėje, Cerauskstėje, Brunavoje, Vecsaulėje) lietuviai sudaro daugiau kaip 10 % gyventojų (2000 rajone lietuvių buvo 4100). 1989 įkurta Bauskės lietuvių kultūros draugija Dobilėlis telkia rajono lietuvius, organizuoja saviveiklą, rengia koncertus, Žiemgalos lietuvių tradicinius vakarus, Lietuvos valstybės švenčių minėjimus, temines laidas per vietos radiją; 1990 leido dvisavaitinį laikraštį Už Lietuvą (2000 egzempliorių tiražu).
2392