bausm, valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką.
Bausmės tikslai, požymiai
Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamos veikos darymo, nubausti juos už tai, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, garantuoti teisingumo principo įgyvendinimą. Jai būdinga: skyrimo pagrindas, tvarka, oficialumas, viešumas, individualumas ir teisiniai padariniai (teistumas).
Teismas parenka bausmę atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Visos bausmės pagal jų griežtumą nuosekliai išvardijamos baudžiamajame kodekse. Teismas turi teisę skirti tokią bausmės rūšį ir dydį, kaip numatyta bausmių sistemoje, ir pagal straipsnio, kuriuo kvalifikuojamas nusikaltimas, sankciją. Tam tikrais atvejais teismas gali skirti švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę.
Bausmės teorijos
Liudviko XVI giljotinavimas Revoliucijos aikštėje Paryžiuje 1793 01 21 (Carnavalet muziejus Paryžiuje)
Valstybė, formuodama baudžiamąją politiką, remiasi tam tikra bausmės teorija. Seniausia yra atpildo teorija, kilusi iš ikivalstybiniu laikotarpiu egzistavusio keršto. 18 amžiaus pabaigoje–19 amžiuje atsirado kitos bausmės teorijos: įbauginimo, galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje biologinės nusikalstamumo prigimties teorijos (antropologinė teisės mokykla) šalininkai (C. Lombroso, E. Ferri, Rafaelio Garofalo) kaip bausmę siūlė kastraciją, sterilizaciją, galūnių amputaciją, deportaciją, mirties bausmes, kurias įtvirtino Danijos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos (kastraciją), Jungtinių Amerikos Valstijų, Meksikos, Šveicarijos (sterilizaciją) baudžiamieji įstatymai. Nepasiteisinus teorijos išvadoms šias bausmes pakeitė ilgalaikis laisvės atėmimas (laisvės atėmimo bausmė) ir įkalinimas iki gyvos galvos.
19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje atsirado bausmės kaip reabilitacijos teorija, bausmę pradėta traktuoti kaip priemonę nusikaltėliui perauklėti. Ekonomiškai stiprios valstybės (Danija, Nyderlandai, Švedija, Vokietija, Norvegija, Didžiojoje Britanijoje – Škotija) taiko psichologinę terapiją, profesinį parengimą, auklėjimą.
Daugelyje valstybių (Didžiojoje Britanijoje – Anglijoje, Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indijoje, Zambijoje) bausmių sistemą sudaro: mirties bausmė arba įkalinimas iki gyvos galvos, laisvės atėmimas, probacija, konfiskacija (turto ar nusikaltimo įrankių). Prancūzijos (ir jos buvusių kolonijų) baudžiamasis kodeksas numato 3 skirtingas bausmių sistemas – kriminalines bausmes (katorga, įkalinimas), pataisos priemones (laisvės atėmimas, laikinas kai kurių teisių apribojimas, bauda) ir nuobaudas (asmens areštas, turto konfiskacija, bauda). Daugelyje užsienio valstybių bausmės neskirstomos į pagrindines ir papildomas; konfiskacija, kai kurių teisių apribojimas, viešieji darbai laikomi ne bausmėmis, o baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Tarptautiniai teisės aktai
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (priimta 1950, įsigaliojo 1953, Lietuva ratifikavo 1995) draudžia žiaurių bausmių (visam laikui ar laikinai atimančių iš asmens natūralius pojūčius – klausą, regėjimą, erdvės ir laiko pojūtį) taikymą, Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (priimta 1987, įsigaliojo 1989, Lietuva ratifikavo 1998) numato bausmių taikymo tarptautinę kontrolę.
Bausmių sistema Lietuvoje
Lietuvoje iki 16 amžiaus pabaigos susiformavusią bausmių sistemą atspindėjo Lietuvos Statutas. Bausmės buvo asmeninio arba turtinio pobūdžio. Plačiausiai taikytos piniginės baudos nukentėjusiojo, kartais – valstybės (valdovo) naudai. Piniginė bauda buvo 3 rūšių: galvinė, smurto ir kompensacija. Dažnai taikyta mirties bausmė buvo paprastoji (galvos nukirtimas, pakorimas) ir kvalifikuotoji (sudeginimas, ketvirčiavimas, nukankinimas).
Kitos bausmių rūšys: kūno bausmės (mušimas, ausies nupjovimas ir kita), laisvės atėmimas (uždarymas viršutiniame ar požeminiame kalėjime, areštas), garbės ir teisių atėmimas (tik bajorams), konfiskacija, ištrėmimas, paveldėjimo teisių atėmimas, atgaila, atidavimas į vergovę, pašalinimas iš tarnybos, pavertimas tėvoniu, bajoro paskelbimas banita, tai yra pripažinimas ištremtu ir uždraudimas su juo bendrauti, suteikti pagalbą. Kiekvienu konkrečiu atveju galėjo būti paskirtos kelios bausmės. Jos buvo luominio pobūdžio ir vykdomos viešai.
1840 įvedus Rusijos baudžiamuosius įstatymus pradėtos taikyti juose numatytos bausmės.
Lietuvos vyriausybė 1919 paliko galioti 1903 Rusijos baudžiamąjį statutą. Bausmių sistemą sudarė pagrindinės bausmės (mirties bausmė, sunkiųjų darbų kalėjimas, paprastas kalėjimas, areštas) ir papildomos bausmės (turto konfiskacija, bauda, įvairių teisių, karinių laipsnių, titulų atėmimas). Atlikusiems bausmes nuteistiesiems buvo taikomi įvairūs suvaržymai (neleista tarnauti kariuomenėje, dirbti valstybės ar savivaldybės tarnyboje).
1940 Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą pradėtos taikyti SSRS baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintos bausmės: laisvės atėmimas, nutrėmimas, ištrėmimas, pataisos darbai be laisvės atėmimo, įvairių teisių atėmimas, atleidimas iš pareigų, bauda, viešasis papeikimas, turto konfiskacija, karinio ar specialaus laipsnio ar vardo atėmimas, būtinosios tarnybos kariams – perkėlimas į drausmės batalioną. Už valstybinius, karinius ir kitus itin sunkius nusikaltimus buvo taikoma išimtinė mirties bausmė.
1961 priimtas Baudžiamasis kodeksas (galioja su pataisomis) įtvirtina pagrindines (laisvės atėmimas iki gyvos galvos, laisvės atėmimas, pataisos darbai, bauda) ir papildomas, skiriamas kartu su pagrindinėmis (turto konfiskacija, bauda, teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla atėmimas), bausmes.
2000 priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (įsigaliojo 2003) įtvirtina šias bausmių rūšis: viešųjų teisių atėmimą, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą, laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Numatytos bausmės juridiniams asmenims: bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas.