Bavarijos įpėdinystės karas
Bavãrijos įpėdinỹstės kãras, Bùlvių kãras (1778–79), Austrijos ir Prūsijos konfliktas dėl Bavarijos. Kilo po paskutinio tiesioginio Bavariją valdžiusios Wittelsbachų giminės atstovo Maksimiliano Juozapo mirties (1777 12 30). Bavarijos paveldėtojas iš kitos Wittelsbachų šakos Palatinato elektorius Karolis Teodoras mainais už jo nesantuokinės dukters pripažinimą kunigaikštyte perdavė Aukštutinę Bavariją ir dalį Aukštutinio Palatinato Austrijos valdovams Šventosios Romos imperatoriui Juozapui II ir Marijai Teresei. 1778 01 Austrija užėmė Aukštutinę Bavariją.
Bijodamas Austrijos sustiprėjimo Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis įtikino tolesnį Bavarijos paveldėtoją Zweibrückeno kunigaikštį Karolį Wittelsbachą protestuoti prieš būsimos jo kunigaikštystės sumažinimą trečdaliu, 1778 07 03 paskelbė Austrijai karą ir įsiveržė į Bohemiją. Abi pusės vengė susidūrimų, daugiausia siekė trukdyti priešo dalinių aprūpinimą, todėl Bavarijos įpėdinystės karas buvo pramintas Bulvių karu. Konfliktas buvo sureguliuotas per asmeninį Frydricho II Didžiojo ir Marijos Teresės susirašinėjimą tarpininkaujant Prancūzijai ir Rusijai. Pagal 1779 Tescheno taiką Austrijai atiteko nedidelė Bavarijos teritorija į šiaurę nuo Inno upės; ji sutiko, kad ateityje Prūsijai atitektų Ansbachas ir Bayreuthas. Didžioji Bavarijos dalis išliko atskira kunigaikštyste.