Bayeux (Bajò), miestas Prancūzijos šiaurės vakaruose, Normandijos administraciniame regione, į šiaurės vakarus nuo Caeno, prie Aureʼo upės.
12 800 gyventojų (2021, aglomeracijoje 17 700). Pro Bayeux eina Caeno–Cherbourg’o geležinkelis. Elektrotechnikos, maisto (pieno produktų, žuvų konservų) pramonė. Tradicinė nėrinių gamyba. Gyvulininkystės regiono prekybos centras. Turizmas. Normandijos kautynių memorialinis muziejus (skirtas kautynėms dėl Normandijos per II pasaulinį karą). Bayeux gobeleno (Karalienės Matildos gobeleno) muziejus; jame – 70 m ilgio, 0,5 m aukščio siuvinėtas gobelenas (apie 1080). Gobelene vaizduojama 1064–1066 įvykiai ir Hastingso mūšis. Gotikinė Dievo Motinos katedra (13 a.; romaninė kripta 11 a.) su 80 m aukščio varpine (15 a.). Vyskupų rūmai (13–16 a.); dabar – Barono Gérardo muziejus (porceliano dirbiniai, nėriniai, tapyba). Rotušė (18 a.).
Bayeux katedra
Istorija
Romėnų valdymo laikais bajokasų genties, nuo 4 a. – vyskupijos centras. 880 užgrobtas vikingų vado Rollo tapo normanų tvirtove; nuo 911 priklausė Normandijos kunigaikštystei. 1105 Bayeux sudegino Anglijos karalius Henrikas I. Per Šimtametį ir 16 a. religinius karus keletą kartų apsiaustas ir užimtas. Pirmasis Prancūzijos miestas, kurį per II pasaulinį karą išlaisvino (1944 06) Sąjungininkai.
1956–2015 priklausė Žemutinės Normandijos administraciniam regionui.