Bãzelio susirinkmas, Katalikų Bažnyčios susirinkimas, vykęs 1431–49. Sušaukė popiežius Martynas V, jam mirus tęsė popiežius Eugenijus IV. Bažnyčios tarptautinė ir vidaus padėtis (popiežiaus ir Bažnyčios susirinkimo konfliktai, J. Wyclifo ir J. Huso vadovaujami judėjimai, turkų antpuoliai) reikalavo Bažnyčios reformų. 1431 Bazelio susirinkimas priėmė nutarimus apie Bažnyčios susirinkimo viršenybę popiežiaus atžvilgiu; jiems Eugenijus IV nepritarė ir susirinkimą paleido. Nepaklusę kardinolai Bazelio susirinkimą paskelbė visuotiniu (ekumeniniu) Konstanco susirinkimo tęsiniu. 1433 Bazelio susirinkimui padarius doktrinos nuolaidų husitams (Prahos kompaktatai) popiežius nutarimą paleisti Bazelio susirinkimą atšaukė, bet vėlesni Bazelio susirinkimo sprendimai dėl popiežiaus valdžios apribojimo vėl sukėlė konfliktą. Bizantijos imperatorius Jonas VIII Paleologas, siekdamas unijos su Vakarų imperija, Bazelio susirinkimui pasiūlė spręsti Rytų ir Vakarų Bažnyčių teologines problemas Italijoje.
Bazelio susirinkimas (freska, vaizduojanti kardinolą E. S. Piccolomini, būsimą popiežių Pijų II, priešais popiežių Eugenijų IV, 1502–07, dailininkas Pinturicchio, Sienos katedros Piccolomini biblioteka)
1438 popiežius susirinkimą perkėlė į Ferrarą. Bazelyje kardinolai išrinko antipopiežių Feliksą V. Ferraros susirinkimas 1439 perkeltas į Florenciją (Florencijos susirinkimas). Bazelio susirinkimas palaikė Prancūzijos karalius; priimtus nutarimus Bourges’o sinodas 1438 įtraukė į Prancūzijos įstatymus. Daugumai Europos monarchų Bazelio susirinkimo nutarimų nepripažinus Feliksas V atsistatydino. 1449 išrinktas popiežius Mikalojus V, įtvirtinta popiežiaus viršenybė susirinkimo atžvilgiu.
656