Bãzelis (vok. Basel, pranc. Bâle), miestas Šveicarijos šiaurėje, Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje; Bazelio miesto puskantonio centras.
Bazelio panorama
Plotas 23,9 km2. 176 300 gyventojų (2023); 696 km2 ploto aglomeracijoje 568 100 gyventojų (2023).
Įsikūręs abipus Reino: dešiniajame krante – Mažasis Bazelis, kairiajame – Didysis Bazelis (abi Bazelio dalis jungia 6 tiltai ir 4 keltai). Prekybinis upių uostas (jam tenka daugiau kaip pusė Šveicarijos eksporto ir importo). Bendras Bazelio ir Mulhouse’o (Prancūzija) tarptautinis oro uostas yra Prancūzijos teritorijoje (13 km į šiaurės vakarus nuo Bazelio). Pro Bazelį eina Paryžiaus–Milano geležinkelis ir plentas.
Vienas didžiausių Europoje chemijos ir farmacijos pramonės centrų (gaminama vitaminai, genetiniai produktai, dažai, žemės ūkio chemikalai, dietiniai produktai). Elektrotechnikos, poligrafijos, maisto, tekstilės (šilko) pramonė, metalo apdirbimas, mašinų gamyba. Turizmas.
Tarptautinis atsiskaitymų bankas (įkurtas 1930). Europos prekybos ir kongresų centras (nuo 1984). Šveicarijos kasmetinės pramonės mugės. Bazelio universitetas, Bazelio universiteto biblioteka, muzikos akademija. Šveicarijos medicinos akademija. Tropikų institutas, universiteto biocentras, Imunologijos institutas. Šveicarijos ūkio archyvas. Bazelio dailės muziejai, istorijos, gamtos istorijos, etnografijos muziejai. Teatrai. Zoologijos (įkurtas 1874) ir botanikos sodai.
2271
Architektūra
Bazelio katedros portalas (11–16 a.)
Reino kairiajame krante išsidėsčiusiam senamiesčiui būdinga vidurinių amžių prekybininkų ir amatininkų miesto bruožai. Išliko romaninė gotikinė katedra (pašventinta 1019), gotikinė renesansinė miesto rotušė (1504–21), Šv. Martyno bažnyčia (seniausia, pastatyta 14 a., priklausė pranciškonams; dabar Istorijos muziejus), vidurinių amžių miesto vartų (Šv. Pauliaus vartai, 15 a.). Reino dešiniajame krante, naujamiestyje, – miesto pramoninis centras, uostas, Šveicarijos kasmetinių pramonės mugių pastatai, meno mokyklos kompleksas (1963, architektas H. Bauras).
2717
Istorija
Bazelis (medžio raižinys iš Hartmanno Schedelio Pasaulio kronikos, 1493)
1 a. pr. Kr. – keltiškos raurakų genties centras. 15 m. pr. Kr. romėnai įkūrė karinę stovyklą, kuri nuo 374 minima kaip romėnų tvirtovė Bazilija. Nuo 5 a. pradžios – vyskupų valdomas miestas, vyskupijos centras, gyvenamas daugiausia galų ir romėnų, nuo 7 a. – germanų. 917–918 Bazelį sugriovė vengrai. Nuo 993 laisvasis miestas. 1431–39 Bazelio susirinkimo vieta.
1501 įstojo į Šveicarijos konfederaciją. 15 a. pabaigoje–16 a. vienas svarbiausių Europos prekybos ir amatų, finansų, knygų leidybos (J. Frobenas) centrų. 1521–29 universitete dėstant Erazmui Roterdamiečiui, – reformacijos ir humanizmo centras.
Nuo 1563 Bazelio universite studijavo ir daug iš Lietuvos kilusių studentų. 1615 Bazelyje išspausdintas Mykolo Lietuvio veikalo Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius ištraukos.
2271