bazlikas (Ocimum), notrelinių (Lamiaceae) šeimos vienamečių žolių, rečiau daugiamečių puskrūmių ir krūmų gentis. Žinoma apie 150 rūšių, savaime augančių tropikų ir subtropikų kraštuose.
Eugenolinis bazilikas (Ocimum gratissimum) – 70–100 cm aukščio puskrūmis, kilęs iš Afrikos. Stiebas status, šakotas, apačioje medėjantis. Šaknys šakotos. Lapai dideli, kiaušiniškai lancetiški. Žiedai balzgani. Vaisius – apvalus riešutėlis. Baziliko žaliojoje masėje yra apie 0,3 % eterinio aliejaus (70 % jo sudaro eugenolis). Aliejus ir eugenolis vartojami maisto, parfumerijos pramonėje (eugenolis – ir medicinoje).
Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum) kilęs iš Pietų Azijos. Vienametis. Stiebas status, 30–70 cm aukščio, keturbriaunis, šakotas. Lapai kotuoti, kiaušiniški, žalsvi, žalsvai ar rausvai violetiniai. Žiedai balzgani, rausvi, rausvai violetiniai, lapų pažastyse susitelkę menturiais po tris. Vaisius – riešutėlis. Bazilikas auginamas Vakarų Europoje, Azijoje, Afrikoje, Amerikoje. Lietuvoje kaip prieskoniai auginamos 2 rūšys: eugenolinis ir kvapusis bazilikai. Auginamas Žali lapai turi 69,7 mg % vitamino C, 0,52 % eterinio aliejaus. Žalia ir džiovinta žolė vartojama konditerijos pramonėje, likerių gamyboje. Bazilikai – šilumamėgiai augalai. Daigai sodinami balandžio pradžioje į šiltadaržius. Į dirvą sodinami po šalnų (gegužės pabaigoje). Pradeda žydėti liepos mėnesį, žydi 15–18 dienų. Pražydus antžeminė dalis pjaunama ir džiovinama. Bazilikui kenkia fuzariozė, pelėdgalvių, pievinio drugelio, grambuolių ir spragšių lervos, vikšrai.
kvapusis bazilikas
kvapusis bazilikas
kvapusis bazilikas
1225