Bazilikata
Bazilikatà (Basilicata), sritis Italijos pietuose, tarp Jonijos jūros Taranto įlankos ir Tirėnų jūros.
Plotas 9992 km2. Apima 2 provincijas – Materos ir Potenzos. 533 600 gyventojų (2024).
Rivello kaimas Bazilikatoje; dešinėje – Santa Maria del Poggio bažnyčia
Centras ir didžiausias miestas – Potenza (64 100 gyventojų, 2024); kiti didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2024): Matera (59,6), Policoro (17,9), Melfi (17,0), Pisticci (16,9).
Bazilikata – kalnuočiausia Italijos sritis (kalnai ir kalvos užima 92 % Bazilikatos teritorijos). Diduma teritorijos – Lukanijos Apeninai (didžiausias aukštis 2007 m, Sirino kalnas). Šiaurėje – vulkaninis Vulturės, pietuose – Pollino masyvas, prie Taranto įlankos – lyguma. Klimatas mediteraninis.
Per Bazilikatą teka Agri, Sinni, Bradano upės. Miškai ir krūmai užima 25 % Bazilikatos teritorijos. Pollino nacionalinis parkas.
Bazilikata – viena ekonomiškai silpniausių Italijos sričių (74 % Italijos BVP vienam gyventojui, 2017).
Gaunama nafta, gamtinės dujos. Apdirbamoji pramonė menka, jos įmonių daugiausia Potenzoje ir Materoje. Gaminami automobiliai Fiat (Melfi), elektromechaniniai dirbiniai, statybinės medžiagos. Chemijos, tekstilės, maisto pramonė.
Žemės ūkio naudmenos užima 65 % Bazilikatos teritorijos. Auginama kviečiai, cukriniai runkeliai, tabakai, daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai, alyvmedžiai. Veisiama galvijai, kalnuose – avys ir ožkos. Turizmas.
Bazilikatoje 1991 buvo 610 528, 2011 – 578 036 gyventojai (surašymų duomenys).
Senovėje ir 1932–47 Bazilikata buvo vadinama Lukanija.
Lukanija; Lucania
2097