Bažnyčios skilimas

Bažnýčios skilmas, schizmà (gr. schisma – skilimas), Krikščionių Bažnyčios skilimas į Rytų ir Vakarų Bažnyčias. Bažnyčios skilimo užuomazgos ėmė ryškėti Nikomedijos vyskupo Eusebijo sušauktame Bažnyčios susirinkime (po 325) – buvo reikalaujama didesnės Konstantinopolio vyskupo autonomijos. 395 suskilus Romos imperijai atsirado 2 krikščionybės centrai, kurie ėmė varžytis dėl aukščiausios bažnytinės valdžios. Konfliktą gilino imperijos vakarinės ir rytinės dalies skirtingas ekonominis, kultūros lygis, nesutarimai dogmų ir apeigų klausimais. Chalkedono susirinkime (451) Konstantinopolio patriarchas paskelbtas viršesniu už kitus Rytų Bažnyčios patriarchus; Romos Bažnyčia tai atmetė. Keletas Konstantinopolio patriarchų nepripažino susirinkime priimtos dieviškosios ir žmogiškosios Jėzaus Kristaus prigimties dogmos.

Bažnyčios skilimas

Vėliau ėmė ryškėti didesni liturginiai, kanonų teisės skirtumai, jie ypač pagilėjo Konstantinopolio imperatoriui Leonui III uždraudus ikonų garbinimą; popiežius Grigalius II pasmerkė imperatorių, o šis nuo Romos atskyrė Italijos pietines sritis. Konfliktas išspręstas Nikėjos II susirinkime (787) pasmerkus ikonoklazmą. 800 Konstantinopolio patriarchas, prieštaraudamas Karolio Didžiojo karūnavimui Romos imperatoriumi, nuo Romos Bažnyčios atskyrė Ilyrijos provincijas, Sicilijos ir Italijos pietines vyskupijas. Kitas konfliktas įvyko 9 a. viduryje dėl aktyvių Bizantijos misijų Bulgarijoje, Kijevo Rusioje ir kitur bei dėl Filioque kritikos. Konstantinopolio patriarchas Fotijas 867 ekskomunikavo popiežių Mikalojų I Didįjį. 869 imperatorius Bazilijus I Makedonietis ekskomuniką atšaukė ir atkūrė Bažnyčių vienybę.

906 kilo nauji nesutarimai, kai popiežius leido Bizantijos imperatoriui Leonui VI Išminčiui ketvirtą kartą tuoktis (tai draudė Rytų Bažnyčios teisė). Galutinis Bažnyčios skilimas įvyko 1054 07 06, kai popiežiaus Leono IX legatas ant Šv. Sofijos soboro Konstantinopolyje altoriaus paliko bulę, kurioje buvo pasmerktas Konstantinopolio patriarchas, stačiatikių Šventosios Dvasios doktrina, dvasininkų santuoka ir raugintos duonos naudojimas Eucharistijai. Patriarchas 07 24 ekskomunikavo popiežių. Bažnyčių santykiai dar paaštrėjo IV kryžiaus žygio metu užėmus Konstantinopolį (1204) – buvo išniekinta bažnyčių, išžudyta daug stačiatikių.

Bažnyčias suvienyti buvo mėginama Liono II susirinkime (1274), Bazelio susirinkime (1431–49) ir Vatikano II susirinkime (1962–65) susirinkimuose. 1965 popiežius Paulius VI ir Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Atenagoras I ekskomunikas atšaukė, bet Bažnyčios skilimas išliko.

656

2709