Bažnýčios susirinkmai, Katalikų Bažnyčios vyskupų ir kitų vadovų susitikimai, kuriuose svarstomi Bažnyčios doktrinos, administravimo ir kiti klausimai. Skirstomi į visuotinius (ekumeninius) ir vietinius (sinodus). Visuotinius Bažnyčios susirinkimus šaukia popiežius, juose dalyvauja visi vyskupai. Pagal Romos katalikų doktriną, visuotinių Bažnyčios susirinkimų nutarimų, patvirtintų popiežiaus, turi laikytis visi krikščionys. Ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu svarbūs nutarimai būdavo priimami bendruomenės susirinkime (susirinkimu buvo vadinamas bet koks krikščionių susitikimas, t. p. ir pastatas, kuriame jis vykdavo). Vėliau susirinkimais imta vadinti vyskupų susitikimus. Popiežius Viktoras I (189–199) šaukė vyskupų sinodus Sekminių datai nustatyti. 3 a. viduryje Šiaurės Afrikoje vykdavo kasmetiniai vyskupų susitikimai, kuriuose buvo nagrinėjami doktrinos klausimai (pvz., eretikų krikštijimas). Įvyko 21 visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Stačiatikiai pripažįsta pirmuosius 7, protestantai – pirmuosius 4 visuotinius Bažnyčios susirinkimus.
Vatikano II susirinkimas
1
656