be galo nutolę elementai
be gãlo nutõlę elemeñtai, netiesióginiai elemeñtai, elementai (taškai, tiesės, plokštumos), kuriais papildoma euklidinė (įprastinė) tiesė, plokštuma arba erdvė. Vartojami projekcinėje geometrijoje, kompleksinio kintamojo funkcijų teorijoje ir kitur. Jei euklidinėje plokštumoje tiesės l1 taškai projektuojami iš centro S į tiesę l2, tai taškas M1 projektuojamas į tašką M2, bet taškas M0 (SM0 || l2) nebus suprojektuotas į jokį euklidinės tiesės tašką. Kad atitiktis tarp tiesių l1 ir l2 taškų būtų abipus vienareikšmė, kiekviena tiesė papildoma be galo nutolusiu (netiesioginiu) jos tašku. Po tokio papildymo tiesės l1 tašką M0 atitiks tiesės l2 be galo nutolęs taškas . Analogiškai tiesės l2 tašką N0 (SN0 || l1) atitiks tiesės l1 be galo nutolęs taškas . Tiesė, papildyta be galo nutolusiu tašku (projekcinė tiesė), yra uždara. Kiekvieną euklidinės plokštumos tiesę papildžius be galo nutolusiu tašku gaunama projekcinė plokštuma; joje visos tarpusavyje lygiagrečios tiesės turi bendrą be galo nutolusį tašką, o nelygiagrečios tiesės – skirtingus be galo nutolusius taškus.
Plokštumos visi be galo nutolę taškai sudaro be galo nutolusią tiesę. Analogiškai galima nagrinėti projekcinę erdvę, užpildytą visų galimų tiesių ir plokštumų, papildytų be galo nutolusiais taškais. Lygiagrečios plokštumos eina per tą pačią be galo nutolusią tiesę. Susikertančios plokštumos turi skirtingas be galo nutolusias tieses, kurios kertasi plokštumų susikirtimo tiesės be galo nutolusiame taške. Erdvės visi be galo nutolę taškai sudaro be galo nutolusią plokštumą. Kompleksinio kintamojo funkcijų teorijoje (t. p. geometrijoje – nagrinėjant inversiją, sferos stereografinę projekciją į plokštumą) įprastinė plokštuma papildoma tik vienu be galo nutolusiu tašku.