Beauforto skalė (Bòforto skãlė), sąlyginė skalė vėjo stiprumui (greičiui) iš akies nustatyti. Vėjo stiprumas nustatomas: sausumoje – pagal vėjo poveikį antžeminiams objektams, jūroje – pagal bangavimą (vėjui pučiant ilgesnį laiką). Jūrų laivininkystėje ir meteorologijoje naudojama 13 balų Beauforto skalė (0 – vėjo nėra, 12 – uraganas). Kartais naudojama 18 balų Beauforto skalė (pridėjus dar 5 balus žymėti vėjui, kurio greitis daugiau kaip 36,9 m/s).
1806 skalę sudarė Didžiosios Britanijos admirolas Francis Beaufortas (1774–1857). Iš pradžių ją taikė tik jis pats. 1874 Pirmojo meteorologijos kongreso nuolatinis komitetas Beauforto skalę leido naudoti tarptautinėms orų tarnyboms. Vėliau ji buvo keičiama ir tikslinama. Dabartinę Beauforto skalę 1963 patvirtino Pasaulinė meteorologijos organizacija.
1