begárdai, krikščionių vyrų religinės bendruomenės. Pirmoji beginių pavyzdžiu įsikūrė apie 1220. Veikė Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje. Begardai laikėsi neturto principo, gyveno iš savo darbo, rūpinosi ligonių globa ir mokymu, nepripažino bažnytinės ir pasaulietinės valdžios. Jų gyvenimas buvo artimas vienuoliškam. 14 a. Katalikų Bažnyčia ėmė slopinti begardų veiklą, nariai persekioti kaip eretikai; dalis tapo tretininkais. Kelios bendruomenės išliko Olandijoje, Vokietijoje.
2271