Begėdžių-Radviečio miškai

Begdžių-Rãdviečio miška yra Šilutės ir Šilalės rj. savivaldybių teritorijų sandūroje, 8 km į pietryčius nuo Švėkšnos. Plotas 7990 ha, mišku apaugę 6720 hektarų. Valstybinės reikšmės miškų 6210 ha; priklauso Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioniniam padaliniui. Sudaro 14 miškų. Didesnieji: Barsukinės, Begėdžių, Jurkaičių, Radviečio, Valmierinės, Žagatpurvio miškai. Begėdžių‑Radviečio miškai šiaurės vakarinėje dalyje siekia Ašvos, pietinėje dalyje – Tenenio upę. Per miškus teka Ašvos kairieji intakai Juodupis, Stigrė, Žvelesys ir Tenenio dešinieji intakai Surtikė, Šiaudė, Ringalis, Ringys. Paviršius lygus, vietomis banguotas, yra nedidelių pelkėtų įdubų. Augavietės derlingos laikinai užmirkusios. 7 % miškų yra ekosistemų apsaugos, 2 % vandens apsauginių, 91 % ūkinių. Eglynų yra 42 %, beržynų 30 %, pušynų ir juodalksnynų po 10 %, drebulynų 5 %, baltalksnynų 2 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 23 %, pusamžiai medynai 40 %, pribręstantys 21 %, brandūs 16 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas II, 1, skalsumas 0,70, tūris 180 m³/ha, kasmet priauga po 6,0 m³/ha. Miškuose nuolat gyvena vilkai, kanopinių žvėrių palyginti nedaug. Begėdžių‑Radviečio miškų šiaurinėje dalyje yra Stemplių kraštovaizdžio draustinis (579 ha), Tenenių girininkijos 85 kvartale – 1863 m. sukilėlių kapai.

1945–51 Begėdžių‑Radviečio miškuose veikė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės A. Miliulio (slapyvardis Neptūnas) vadovaujamos kuopos trečiojo Nemuno būrio partizanai (vadas S. Paulavičius, slapyvardis Rambynas).

2355

228

-Radviečio miškas