bėgių kelias

bėgių kelias

bgių kẽlias, statiniai ar įrenginiai su bėgiais geležinkelio, tramvajų, metropoliteno riedmenims važiuoti. Geležinkelio bėgių kelio apatinę dalį sudaro žemės sankasa ir inžineriniai kelio statiniai (tiltai, viadukai). Viršutinę bėgių kelio dalį sudaro balasto sampilas, bėgiai su tvirtinimo įtaisais, pabėgiai, iešmai, pervažos. Sandūrose bėgiai jungiami varžtais suveržiamomis tvarslėmis. Tarp bėgių paliekamas tarpelis temperatūrinėms deformacijoms. Kai bėgiais teka elektros srovė, jie sandūrose sujungiami dar ir laidininkais. Srovės pertraukimo vietose sandūros izoliuojamos. Prie medinių pabėgių bėgis kartu su padėklu (arba atskirai) tvirtinamas bėgvinėmis ar medvaržčiais. Prie gelžbetoninių pabėgių bėgiai tvirtinami gnybtinėmis bėgių sąvaržomis. Tiltuose bėgių kelias įrengiamas be balasto ant tiltinių pabėgių.

Bėgių kelią sudaro tiesūs ir su posūkiais, horizontalūs ir su nuolydžiais ruožai. Atstumas tarp gleležinkelio bėgių (vėžės plotis) būna 1676 mm (Argentinoje, Indijoje, Ispanijoje), 1520 mm (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Suomijoje), 1435 mm (Australijoje, daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje). Dažnai toje pačioje šalyje yra skirtingo vėžės pločio bėgių kelias, pvz., Japonijoje yra bėgių keliai, kurių vėžės plotis 1435, 1372, 1067, 762 mm. 1996 Lietuvoje pradėta kloti bėgius, atitinkančius Tarptautinės geležinkelių sąjungos standartą –1435 mm. Lietuvoje 2017 bėgių kelių, kurių vėžės plotis 1520 mm, buvo 1745,8 km, 1435 mm – 123 km. Metropoliteno bėgių kelias įrengiamas tunelyje, pabėgiai įtaisomi ant tunelio betoninio pagrindo. Tramvajų bėgių kelio bėgiai dedami ant gelžbetoninių plokščių, įleistų į gatvės dangą, kad mažiau trukdytų automobiliams važiuoti.

bėgių kelio viršutinės dalies schemos: a – geležinkelio, b – metropoliteno, c – tramvajaus; 1 – smėlis, 2 – skalda, 3 – bėgiai, 4 – pabėgiai, 5 – betonas, 6 – asfaltas, 7 – gelžbetoninės plokštės

-geležinkelis