Beirùtas (Bayrūt), Libano sostinė.
1,65 mln. gyventojų (2015; aglomeracijoje 2,2 mln. gyventojų).
Beirutas
Beirutas įsikūręs Viduržemio jūros rytiniame krante, Libano kalnų vakarinėje papėdėje. Jūrų prekybos uostas (krovinių apyvarta 7,2 mln. t, 2012); per jį gabenami Sirijos, Irano, Irako, Jordanijos kroviniai, reeksportuojami naftos produktai. Tarptautinis oro uostas. Geležinkeliai į Damaską ir Chamą (Sirija), Haifą (Izraelis). Naftos perdirbimas, metalo apdirbimas, chemijos, tekstilės, trikotažo, odos, maisto (tabako) pramonė. Aukso, deimantų prekyba. Turizmas.
5 universitetai: Beiruto amerikiečių (įkurtas 1866), Libano amerikiečių (įkurtas 1924), jėzuitų Šv. Juozapo (įkurtas 1875), arabų (įkurtas 1960), Libano valstybinis (įkurtas 1951). Meno akademija (įkurta 1937). Nacionalinė biblioteka. Mokslinio tyrimo institutai. Muziejai: nacionalinis, archeologijos, meno istorijos, šiuolaikinio meno.
2271
Architektūra
Žvaigždės aikštė su laikrodžio bokštu (1934, architektas M. Altounianas) Beirute
Miestas netaisyklingo plano; centrinėje dalyje – al Burdži (su paminklu turkų valdymo aukoms atminti), Žvaidždės (su parlamento rūmais ir nacionaline biblioteka) ir Ašūro aikštės. Nuo jų į pietus, pietryčius ir rytus eina plačios tiesios gatvės. Finikiečių šventovės, romėnų statinių (forumo, termų, šventyklos, kolonų) liekanos, bizantiškoji al Omarijaus (buvusi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 12 a.; 1291 perstatyta) ir Rūmų (pradėta statyti 16 a.) mečetės. 20 a. pastatai: Intra bankas (1950, architektas A. Salamas), Teisingumo rūmai (1962), viešbutis Finikija (1961, architektas E. D. Stone’as ir kiti).
2271
Istorija
Įkurtas apie 20 a. prieš Kristų. Nuo 15 a. pr. Kr. minimas finikiečių raštuose. Helenizmo ir Romos laikais (3 a. pr. Kr.–4 a.) turėjo savivaldą ir teisę kalti monetas. Nuo 635 priklausė arabams, 1110–1291 (su pertraukomis) – kryžiuočiams. 1291–1516 valdė Egipto mameliukai, 1516–1918 – turkai. 1920–43 Prancūzijos mandatinės teritorijos administracinis centras. Nuo 1943 Libano sostinė. 1952–75 Artimųjų Rytų finansų centras (veikė apie 80 bankų). Per 1975–90 pilietinį karą smarkiai apgriautas.
3061