beit midrãšas (hebr. mokymo namai), Toros, Talmudo ir potalmudinės rabinistinės literatūros studijavimo vieta ir maldos namai. Beit midrašo terminas pirmą kartą paminėtas Ben Siros Išminties knygoje (170 prieš Kristų). Manoma, kad beit midrašai egzistavo Antrosios šventyklos laikotarpiu, kai buvo plėtojamas žydų raštas ir kultūra. Tada beit midrašas nepriklausė sinagogai. Viduriniais amžiais beit midrašas jau buvo sinagogoje (ar šalia jos). Nuo tada beit midrašas laikomas ir mokymo vieta, ir maldos namais. Lietuvoje turėjo rabinistinės literatūros biblioteką. Beit midraše nakvodavo ješivos studentai ir vargingi keliauninkai. Vienus beit midrašus išlaikė bendruomenės, kitus – filantropai.
Kretingos žydų bendruomenės beit midrašas (kairėje) ir sinagoga (20 a. pradžios atvirukas; Kretingos muziejus)
1455