bektašijà (arab. Bektashī), musulmonų sufijų vienuolių ordinas. Susikūrė 13 a. pabaigoje Mažojoje Azijoje. Bektašijai priklausė sunitai, religinėse apeigose yra šiizmo, krikščionybės ir kitų religijų elementų. Nesilaikė šariato, turėjo savo maldas, praktikavo dvasines pratybas, laikėsi atsiskyrėliško gyvenimo būdo, celibato, pasninko, pasisakė už mistinį Dievo pažinimą. Bektašijos nariai gyveno tikinčiųjų aukomis išlaikomuose vienuolynuose, kuriems vadovavo ordino vyriausiasis (arab. – šeichas, pers. – piras). Bektašijos nariai rengdavo labdaros akcijas (maitino vargšus). 15 a. bektašija turėjo politinės įtakos Osmanų imperijoje, nes daugelis narių priklausė karių kastai (janyčarams), kurią panaikinus jų įtaka sumažėjo. 1925 bektašija Turkijoje uždrausta. Veikė pogrindyje, vėliau persikėlė į Balkanų pusiasalį. Bektašijos sekėjų yra Albanijoje.
2790