belatãkės liáukos, endokrninės liáukos (endo... + gr. krinō – išskiriu), vidaũs sekrècijos liáukos, žmogaus ir gyvūnų organai, kurių gaminami produktai (hormonai) patenka tiesiai į kraują arba limfą. Svarbiausios belatakės liaukos yra hipofizė, antinksčiai, skydliaukė, prieskydinės liaukos, epifizė, užkrūčio liauka. Kai kurios liaukos (kasa, lytinės liaukos) yra mišrios: gamina ir hormonus, ir kitus produktus, kurie ištekamaisiais latakais patenka į išorę (išorinės sekrecijos liaukos). Belatakių liaukų hormonus gamina parenchiminės ląstelės, kurios išsidėsčiusios salelėmis arba sudaro tinklą. Šias ląsteles yra apraizgęs kapiliarų, į kuriuos patenka hormonai, tinklas. Belatakės liaukos kartu su nervų sistema reguliuoja organizmo vidinės terpės pastovumą (neurohumoralinė reguliacija). Jų veiklos sutrikimai sukelia endokrinines ligas. Jomis susergama tiek dėl belatakių liaukų suaktyvėjusios funkcijos (hiperfunkcija) ir padidėjusio hormonų išsiskyrimo į kraują (hipersekrecija), tiek dėl sumažėjusios belatakių liaukų funkcijos (hipofunkcija) ir sumažėjusio hormonų išsiskyrimo į kraują (hiposekrecija). Belatakių liaukų fiziologiją ir ligas tiria endokrinologija.
1334