Belerofòntas, graikų mitologijoje – Korinto karaliaus Glauko sūnus, Sisifo vaikaitis. Nužudęs korintietį Belerą (iš čia Belerofonto vardas) ir bijodamas kraujo keršto slėpėsi Argolidėje pas Tirinto karalių Proitą. Karaliaus žmona Antaja jį pamilo, atstumta apšmeižė Belerofontą pasikėsinus į jos garbę. Proitas išsiuntė Belerofontą į Mažąją Aziją pas savo uošvį Likijos karalių Jobatą su laišku, kuriame prašė Belerofontą nužudyti. Jobatas, nenorėdamas atvirai žudyti, įsakė herojui atlikti kelis žygius. Deivės Atėnės dovanoto stebuklingojo žirgo Pegaso padedamas Belerofontas užmušė Chimerą, nugalėjo amazones. Jo galių nustebintas Jobatas atsisakė savo kėslų ir apvesdino su savo dukteria, o mirdamas paliko sostą. Apimtas puikybės Belerofontas bandė ant Pegaso pakilti į Olimpą. Dzeusas nutrenkė jį žemėn, kur apakęs ir raišas Belerofontas klajojo iki mirties.
Belerofontas, Pegasas ir Atėnė (freska, 1 a. pirma pusė, Pompėjai)
Mito apie Belerofontą siužetai dažni antikos vaizduojamajame mene (Belerofontas ant Pegaso, Belerofonto kova su Chimera) bei Sofoklio ir Euripido tragedijose.
2924