begai (lot. Belgae), keltų gentys (manoma, su germanų kimbrų priemaiša). Gyveno tarp Senos ir Reino upių bei Britų salų pakrantėse.
57 pr. Kr. juos užkariavo romėnai ir prijungė prie imperijos. 3 a. belgai priėmė krikščionybę. Per 3–5 a. kovas romėnai ir germanų gentys (frankai, fryzai ir saksai) dalį belgų išnaikino, kitus asimiliavo. 486 belgų žemės buvo prijungtos prie Frankų valstybės.