Begijos architektūrà
Iki 16 a. pabaigos Belgijos teritorijoje kurta architektūra buvo Nyderlandų architektūros, 16 a. pabaigoje–18 a. – flamandų architektūros dalis.
Šv. Huberto galerijos Briuselyje (1837–47, architektas J.‑P. Cluysenaaras)
19 amžius
19 a. architektūroje plėtota europietiškosios architektūros tradicijos, ji nepasižymėjo regioniniais savitumais. 19 a. pradžioje glaudūs ryšiai su Prancūzija lėmė neoklasicizmo įsigalėjimą, pastatų suprojektavo prancūzų architektai (F. Verly, 1760–1822, ir kiti). Po nepriklausomybės paskelbimo (1830) sostinėje Briuselyje pastatyta prekybinių (Šv. Huberto galerijos, 1837–47, architektas J.‑P. Cluysenaaras) ir administracinių (Nacionalinio banko rūmai, 1867, architektas H.‑J. F. Beyaertas, 1823–94; birža, 1866–83, architektas L.‑P. Suysas, 1823–87) pastatų. Architektų L. J. A. Roelandto (1786–1864; neorenesanso bruožų Operos teatro rūmai Gente, 1840, restauruoti 1993 ir 2002), T.‑F. Suyso (1783–1861; Bauchouto pilies Meise rekonstrukcija, Flamandų Brabanto provincija, pradėta 1832), M.‑J. Wolterso (1793–1859; Vyskupo rūmai Gente, 1845), L. Delacenserie (1838–1909; Antverpeno geležinkelio stoties rūmai, 1895–1905), J.‑B.‑Ch.‑F. Bethune (1821–94) kūryboje reiškėsi istorizmas.
Antverpeno geležinkelio stoties rūmai (1895–1905, architektas L. Delacenserie)
Karališkoji Švč. Mergelės Marijos bažnyčia Schaerbeeke (Briuselio regionas, 1853, architektas H. D. L. van Overstraetenas)
Bažnyčių architektūrai įtakos turėjo Karališkosios Švč. Mergelės Marijos bažnyčios Schaerbeeke projektas (Briuselio regionas, 1853, architektas H. D. L. van Overstraetenas, 1818–49). Žymiausias 19 a. Belgijos architektas J. Poelaertas suprojektavo didingų formų statinių Briuselyje – Kongreso koloną (su skulptoriumi G. Geefsu, 1849–59), Laekeno Švč. Dievo Motinos bažnyčią (pradėta 1852, baigta 1908), Žemuosius teismo rūmus (1866–83).
Parduotuvė Senoji Anglija Briuselyje (1899, architektas P. Saintenoy, dabar Muzikos instrumentų muziejus)
19 a. 5–7 dešimtmetyje pagal Paryžiaus pavyzdį Briuselyje suplanuota plačių bulvarų, aveniu (Luizos aveniu, pradėta 1847, Leopoldo II bulvaras, apie 1866, Tervuereno aveniu, baigta 1897). 19 a. pabaigoje nuosaikaus akademistinio stiliaus pastatų suprojektavo architektas A. Balatas (1818–95; Belgijos karališkųjų dailės muziejų rūmai Briuselyje, 1881), vadinamojo flamandų renesanso – architektai E. Janlet (1839–1918; Belgijos paviljonas pasaulinei parodai Paryžiuje, 1876, neišliko), H.‑J. F. Beyaertas (1823–94; Valstybinio banko rūmų kompleksas Antverpene, 1880), J.‑J. Windersas (1849–1936; Karališkojo flamandų teatro rūmai Briuselyje, 1889). 19 a. pabaigoje pradėtos naudoti naujos statybinės medžiagos (plienas, stiklas) leido sukurti modernias plastiškas formas, fasaduose išryškinti pastato konstrukcijas.
Art nouveau kryptis labiausiai pasireiškė architektų V. Hortos (Tasselio namas, 1893, Solvay namas, 1898, Liaudies namai, 1899, neišliko, visi Briuselyje; su V. Hortos kitais pastatais Briuselyje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), H. C. van de Veldeʼs (nuosavas gyvenamasis namas Uccle’yje, 1896, ir jo interjeras bei įranga) kūryboje; jų kūryba ir pedagoginė veikla turėjo įtakos art nouveau raidai Europoje.
20 amžius
Vienas raiškiausių 20 a. pradžios pastatų Belgijoje – secesiniai Stoclet rūmai Briuselyje (1911, architektas J. Hoffmannas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2009).
Meneno vartai Ipre (1927, architektas R. Blomfieldas)
Modernizmo plėtotę šalyje skatino 1919 įkurta Belgijos urbanistų draugija (1923–68 Belgijos modernistų urbanistų ir architektų draugija) ir Nacionalinė pigių gyvenamųjų namų draugija (veikė iki 1956), leidiniai La Cité (1919–35), Opbouwen (1928–37). 20 a. 3–4 dešimtmetyje architektūroje paplito art deco; raiškiausi pastatai – Dailiųjų menų centras Briuselyje (1928, architektas V. Horta, restauruotas 2015), dangoraižis Boerentoren Antverpene (1932, architektai E. van Averbeke, 1876–1946, J. Vanhoenackeris, 1875–1958, J. Smolderenas, 1889–1973), Belgijos radijo pastatas (1933, architektas J. Diongreʼas, 1878–1963, rekonstruotas 2012, dabar Flagey kultūros centras), Empainų vila (1934, architektas M. Polakas, 1885–1948, restauruota 2010, dabar kultūros centras), Švenčiausiosios Širdies, arba Koekelbergo, bazilika (pradėta 1935, architektas A. van Huffelis, baigta 1970, visi Briuselyje).
Švenčiausiosios Širdies, arba Koekelbergo, bazilika Briuselyje (pradėta 1935, architektas A. van Huffelis, baigta 1970)
Suprojektuota modernistinių gyvenviečių (Sint-Agatha-Berchemo prie Briuselio, 1925, architektas V. Bourgeois), funkcionalistinių gyvenamųjų namų (nuosavas gyvenamasis namas Briuselyje, architektas L. H. de Koninckas, 1896–1984; tapytojo R. Guietteʼo gyvenamasis namas Antverpene, abu 1924, architektas Le Corbusier, su kitais jo pastatais Argentinoje, Indijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2016), visuomeninių pastatų (Pašto pastatas Ostendėje, 1953, architektas G. Eysselinckas, 1907–53, rekonstruotas 2012, architektūrinė bendrovė B architecten, dabar kultūros centras). Miesto sodo idėjas Belgijoje plėtojo urbanistas R. Verwilghenas (1885–1963).
Parodai EXPO‑58 Briuselyje suprojektuoti bendrovių Philips (architektas Le Corbusier, kompozitorius J. Ksenakis, inžinierius H. Duysteris, 1907–87) ir Marie Thumas (architektai L. J. Boucher, g. 1929, J. P. Blondelis, 1924–2012, O. Filippone, 1927–2002; abu neišliko), Atomium (inžinierius A. Waterkeynas, 1917–2005, architektai A. Polakas, 1914–88, J. Polakas, 1920–2012; restauruotas 2002) paviljonai eksponavo naujų statybinių medžiagų (iš anksto įtempto gelžbetonio, stiklo, plieno, aliuminio) ir inovatyvių konstrukcijų naudojimo galimybes.
20 a. 7–8 dešimtmetyje pastatyta brutalizmo architektūros visuomeninių (Lježo universiteto miestelio pastatai, 1968, architektas C. Strebelleʼas, 1917–2010, ligoninė, 1973, architektas Ch. Vandenhove, g. 1927; plaukimo baseinas Ostendėje, 1976, architektai P. Felixas, 1913–81, J. Tanghe, 1929–2003) ir sakralinių (Kerselarės koplyčia Edelarėje, Rytų Flandrijos provincija, 1966, architektai J. Lampensas, g. 1926, R. Langaskensas, 1913–84; Šv. Ritos bažnyčia Harelbekėje, Vakarų Flandrijos provincija, 1968, architektai L. Stynenas, 1899–1990, P. de Meyeris, 1922–2011) pastatų.
20 amžiaus pabaiga–21 amžiaus pradžia
20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje pastatų suprojektavo vietiniai (Leuveno katalikiškojo universiteto Medicinos fakulteto pastatas Louvain‑la‑Neuve, prie Briuselio, 1972, architektas L. Krollis; koncertų salė Briugėje, 2002, architektai P. Robbrechtas, H. Daem, abu g. 1950; muziejaus M Leuvene rekonstrukcija, 2009, kultūros centro deSingel Antverpene priestatas, 2010, abiejų architektas S. Beelis, g. 1955; gyvenamasis namas Villa Roces 2012, architektūrinė bendrovė Govaert & Vanhoutte Architects) ir užsienio (Antverpeno teismo rūmai, 2006, architektūrinė bendrovė Rogers, Stirk, Harbour + Partners; Liège-Guillemins geležinkelio stotis Lježe, 2009, architektas S. Calatrava; gyvenamasis ir prekybinis kompleksas Aukso vilna Briuselyje, 2016, architektūrinė bendrovė UNStudio) architektai bei architektūrinės bendrovės.
Muziejaus prie upės pastatas Antverpene (2011, architektūrinė bendrovė Neutelings Riedijk Architects)
Antverpeno uosto valdybos būstinė (2016, architektė Z. Hadid)
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Wavre (15 a. pabaiga, po 1695 ir 1815 gaisro atstatyta)
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios Wavre (15 a. pabaiga, po 1695 ir 1815 gaisro atstatyta) interjeras
Pasaulio paveldo vertybės
Flandrijos beginių pastatų ansambliai, Didžiosios aikštės ansamblis Briuselyje (visi nuo 1998), 11–17 a. Belgijos varpinės (nuo 1999), Briugės istorinis centras, Dievo Motinos katedra Tournai, V. Hortos suprojektuoti pastatai Briuselyje (visi nuo 2000), Plantino‑Moreto pastatų kompleksas Antverpene (nuo 2005), Stoclet rūmai Briuselyje (nuo 2009), Le Corbusier suprojektuoti pastatai (nuo 2016), Europos SPA miestai (su miestais Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje), Gerumo draugijos kolonijos (su kolonijomis Olandijoje; abu nuo 2021).
L: J. Vandenbreeden, F. Dierkens‑Aubry The 19th Century in Belgium: Architecture and Interior Design Tielt 1994.
1729
Belgijos kultūra
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos