Begijos dail
19 amžiaus pirmos pusės dailė
E. Linnig. Maso upė Rotterdame (aliejus, 1849)
Belgijos dailė perėmė Nyderlandų dailės ir flamandų dailės tradicijas. 19 a. pirmos pusės Belgijos dailėje (veikiamoje Prancūzijos ir Austrijos dailės) buvo įsigalėjęs neoklasicizmas. Daugiausia plėtota tapyba, kurta portretai, istorinės, religinės tematikos kompozicijos. Neoklasicistinių portretų nutapė F. J. Navezas; jų raiškoje akivaizdi J. A. D. Ingres’o ir ypač J. L. Davido (nuo 1816 gyvenusio Briuselyje) įtaka. Romantizmas reiškėsi patriotinio turinio istorinės tematikos kūriniuose, susijusiuose su 1830 Belgijos revoliucijos įvykiais; jų sukūrė É. Ch. G. de Wappersas, H. Leysas. Romantikas A. J. Wiertzas didžiulėse drobėse perteikė gėrėjimąsi liguistu, makabrišku grožiu.
19 amžiaus antros pusės dailė
19 a. antroje pusėje Belgijos dailėje reiškėsi akademizmas (H. de Braekeleeris, 1792–1882), plėtotas realizmas (H. de Braekeleeris, 1840–88, F. Ropsas, C. de Groux, 1825–70, A. Stevensas, 1823–1906). Vienas žymiausių Belgijos skulptorių ir tapytojų – C. É. Meunier, kūryboje priešinęsis akademistinei tradicijai; jo darbininkų statulos, biustai, paminklai tapo sunkaus fizinio darbo simboliu; paveiksluose jis pirmasis pavaizdavo pramoninę Belgiją. Plėtotas peizažas (H. Boulenger), animalistinis žanras (J. Stevensas). Dailininkai realistai buvo susibūrę į draugiją Société libre des beaux‑arts (Laisvoji dailiųjų menų sąjunga). Barbizono mokyklos pavyzdžiu 19 a. 7 dešimtmetyje susibūrė vadinamoji Tervureno mokykla; jos nariai (H. Boulenger, L. Dubois) realistiniuose peizažuose taikė plenerinės tapybos raiškos būdą. 19 a. 9 dešimtmetyje Belgijos dailėje paplito impresionizmas (H. J. E. Evenepoelis, 1872–99).
H. de Braekeleer. Viešbutis „Het Loodshuis“ Antverpene (aliejus, 1875, Karališkasis dailės muziejus Antverpene)
19 a. pabaigoje reiškėsi prancūzų impresionistų įtaka. Dailininkai būrėsi į grupuotes. 1894 Briuselyje simbolistai susibūrė į draugiją La libre esthétique (Laisvoji estetika), kuri tęsė grupės Les XX (iširusios 1893) kryptį, leido svarbiausią to laikotarpio avangardizmo žurnalą L’art moderne (ėjo 1881–1914).
G. Minne. Fontanas su klūpančiaisiais (marmuras, 1898, Dailės muziejus Gente)
20 amžiaus pirmos pusės dailė
T. van Rysselberghe. Pasivaikščiojimas pliaže (aliejus, 1901, Belgijos karališkieji dailės muziejai Briuselyje)
Sint Martens‑Latemo kaime netoli Gento nuo 20 a. pradžios iki I pasaulinio karo (su pertrauka) buvo susitelkusios dailininkų kolonijos, vadintos pirmąja ir antrąja Sint Martens‑Latemo mokyklomis. Dailininkai (skulptorius G. Minne’as, tapytojai – V. de Saedeleris, A. Servaesas, G. van de Woestijne, F. van den Berghe, G. de Smetas, L. de Smetas, C. Permeke) vaizdavo kasdienio gyvenimo scenas ir tapė melancholiškus, beveik simbolistinius peizažus. Neoimpresionistine maniera kūrė tapytojas, grafikas, skulptorius, dizaineris T. van Rysselberghe. Fin de siècle tendencijos – dramatizmas, mistinės nuotaikos – būdingos simboliškiems tapytojų F. Khnopffo, ankstyviesiems J. Ensoro, skulptoriaus G. Minne’o, grafiko J. de Breikerio (1870–1945) kūriniams.
Vadinamąjį brabantiškąjį fovizmą (santūresnės raiškos nei prancūzų) plėtojo vienas ryškiausių šios krypties kūrėjų tapytojas, skulptorius, grafikas R. Woutersas, tapytojas J. Brusselmansas (1884–1953); pastarojo darbai padarė didelę įtaką jaunosios kartos Belgijos dailininkams, ypač grupuotės La jeune peinture belge (Jaunoji belgų tapyba) nariams. Simbolistinę dailę kūrė W. Deqouves de Nuncques’as (1867–1935), X. Mellery (1845–1921), F. Khnopffas. Simbolistų idėjas bronzos ir marmuro skulptūrose geriausiai išreiškė G. Minne’as (vienas pirmųjų dailėje paauglių atvaizdams suteikė erotiškumo), daręs poveikį kitiems Belgijos skulptoriams. Simbolistinę ir art nouveau Belgijos dailę egzotika praturtino J. Tooropas, turėjęs įtakos ir kitų šalių dailininkų kūrybai.
R. Wouters. Gimtadienio gėlės (aliejus, 1912)
J. Ensor. Muzikuojantys gyvūnai (aliejus, 1891; © LATGA / SABAM, 2020)
20 a. pradžioje ekspresionizmo apraiškų buvo J. Smitso (1855–1928) ir E. Laermanso paveiksluose. Šios krypties dailę toliau plėtojo vienas originaliausių Belgijos dailinininkų J. Ensoras; jo kūryboje buvo simbolizmo, ekspresionizmo, iš dalies siurrealizmo bruožų, lėmusių šių tapybos krypčių atsiradimą Belgijos dailėje. Satyrinis jo kūrinių pobūdis, socialinės ir religinės kritikos apraiškos, gyvenimo, kaip bjauraus karnavalo, motyvai ją siejo su Nyderlandų tapytojų H. Boscho ir P. Bruegelio vyresniojo kūryba. Tačiau tik 2–4 dešimtmetyje Belgijos tapyboje įsitvirtino vadinamasis belgų, arba flamandiškasis, ekspresionizmas. Jam ne taip kaip vokiečių ekspresionizmui būdinga ramesnės spalvos, santūresni vaizdai. Ryškiausi tapytojai: C. Permeke, F. van den Berghe, A. Servaesas, G. de Smetas. Siurrealistinius paveikslus tapė P. Delvaux ir R. Magritte’as. R. Magritte’o kūryba turėjo įtakos Belgijos poparto, konceptualiojo meno atsiradimui, reklamai ir plakatui. Flamandų primityvizmo tradiciją poetiškai traktavo V. de Saedeleris, G. van de Woestijne.
20 amžiaus antros pusės dailė
20 a. antroje pusėje įvairių krypčių abstrakčiąją dailę kūrė V. Servranckxas (1897–1965), J. Peetersas (1895–1960; abu abstrakcionizmo pradininkai Belgijoje, teoretikai), J. Lacasse’as (1894–1975), L. van Lintas (1909–86), A. Bonnet (1908–60), J. Delahaut (1911–92), G. Bertrand’as (1910–94), R. Guiette’as (1893–1976), ekspresionistinę – tapytojai Corneille’us (vienas grupės CoBrA Paryžiuje steigėjų, jos narys), P. Alechinsky (vienas žymiausių 20 a. antros pusės Belgijos dailininkų), kinetinį meną, dizainą – P. Bury. Plėtotos įvairios vėlyvojo modernizmo kryptys (R. Woutersas, M. Broodthaersas, J. M. Folonas, 1934–2005, P. Moreelsas, g. 1939, R. Ubacas, 1910–85). Kūriniai eksponuojami Moderniojo meno muziejuje Briuselyje (Belgijos karališkieji dailės muziejai), Middelheimo skulptūrų muziejuje po atviru dangumi Antverpene, Provincijos muziejuje Oostendėje, Valonijos dailės muziejuje Lježe ir kitur.
V. Servranckx. Opus 2 (aliejus, 1949; © LATGA / ADAGP, 2020)
Nemažai Belgijos dailininkų gyveno ir kūrė Paryžiuje: tapytojai – A. Stevensas, H. J. E. Evenepoelis, grafikas ir tapytojas F. Masereelis, tapytojas, grafikas, dailės kritikas, vienas draugijos Cercle et carré (Apskritimas ir kvadratas) kūrėjų M. Seuphoras (1901–99) ir kiti.
2635
C. É. Meunier. Krovėjas (bronza, 1893, Karališkasis dailės muziejus Antverpene)
Belgijos kultūra
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos