Belgijos karališkieji dailės muziejai

Begijos karãliškieji dails muziẽjai (pranc. Musées Royaux des Beaux-Arts de Belgique), Belgijos dailės muziejų kompleksas. Yra Briuselyje. Senosios dailės muziejuje (Musée d’Art Ancien; įkurtas 1801, veikia nuo 1803, 1835 įgijo nacionalinio muziejaus statusą, nuo 1846 – Belgijos karališkasis tapybos ir skulptūros, nuo 1919 – Belgijos karališkasis vaizduojamosios dailės muziejus; neoklasicistinio pastato architektas A. Balat) eksponuojama 15 a. Nyderlandų, 15–19 a. Vakarų Europos tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai, senovės Egipto, Mesopotamijos, senovės graikų, romėnų, Indijos, Kinijos, Amerikos, Polinezijos, Pietryčių Azijos, Merovingų meno ir archeologijos paminklai – keramika, juvelyrika, akmens dirbiniai, mozaikos. Moderniojo meno muziejaus (Musée d’Art Moderne; įkurtas 1984; pastato architektas R. Bastinas) ekspoziciją sudaro modernioji dailė nuo fovizmo iki konceptualiojo meno, nacionalinė taikomoji dekoratyvinė dailė (nuo art nouveau). Yra skulptoriaus C. É. Meunier (įkurta 1978), tapytojo A. J. Wiertzo (įkurta 1983) muziejai, Skulptūros galerija (įkurta 1992). Belgijos karališkuosiuose dailės muziejuose vykusios svarbiausios parodos: kubistinės dailės (1911, pirmoji už Prancūzijos ribų), Bruegelių šeimos (J. Bruegelio, P. Bruegelio vyresniojo, P. Bruegelio jaunesniojo; 1963), P. P. Rubenso (1965), simbolistinės Europos dailės (1976), jubiliejinės dailininkų P. Delvaux (1997), R. Magritte’o (1998).

2635