Belgijos kinas
Begijos knas. Netoli Briuselio 1908 prancūzų režisierius A. Machinas (1877–1929) įkūrė pirmąją kino studiją, kurioje 1909–14 sukūrė pirmuosius trumpametražius filmus. 3–4 dešimtmetyje daugiausia buvo kuriami dokumentiniai, mokslo populiarinimo, etnografiniai filmai. Poetiškumu, eksperimentinėmis tendencijomis pasižymėjo filmai apie flamandų dailę (režisieriai A. Cauvinas, C. Dekeukeleire’as, 1905–71, H. Storckas, 1907–99). Melodramų, komedijų sukūrė režisierius G. Schoukensas (jis ir pirmųjų garsinių filmų režisierius), J. Vanderheydenas. 1938 įkurtas Karališkasis kino archyvas, 1962 prie jo pradėjo veikti Kino muziejus. 5 dešimtmetyje sukurti pirmieji animaciniai filmai. Vaidybiniai filmai dažniausiai kurti kartu su kitomis šalimis. Garsiausias 6 dešimtmečio filmas buvo Žuvėdros miršta uoste (Les Mouettes meurent au port 1955, režisieriai R. Kuypersas, I. Michielsas, 1923–2012, R. Verhavertas, 1927–2014). 1963 Belgijos kiną pradėjus finansuoti vyriausybei jo raida suintensyvėjo. Subtiliu psichologizmu, realaus ir irealaus samplaika pasižymėjo režisieriaus A. Delvaux (1926–2002) vaidybiniai filmai (Vyras skusta galva / Der man die zijn haar kort liet knippen 1965, Kartą vakare traukinyje / Un soir un train 1968). Daugumai 20 a. 7–8 dešimtmečio filmų būdinga rafinuotas psichologizmas, erotika, fantastikos elementai, mistika: Raudonos lūpos (Les Lèvres rouges 1970, režisierius H. Kümelis), Vienos aistros kronika (Chronique d’une passion 1972, režisierius R. Verhavertas), Vestuvinė vaza (Vase de noces 1974, režisierius T. Zéno, g. 1950). Realistinių filmų, komedijų sukūrė režisieriai L. de Heuschas (1927–2012; Mes dainuosim ketvirtadienį ir sekmadienį / Jeudi on chantera comme dimanche 1967), J.‑J. Andrienas (g. 1944; Amro sūnus mirė / Le Fils d’Amr est mort 1974), Ch. Akerman (Anos pasimatymai / Les Rendez-vous d’Anna 1978). Siurrealistiniais animaciniais filmais garsėjo režisieriai G. Frydmanas (Skarabėjai 1973), R. Servais (g. 1928; Pegasas 1973), N. van Goethemas. 20 a. 9–10 dešimtmetyje daugiau kurta televizijos filmų, serialų. Reikšmingų vaidybinių filmų sukūrė režisieriai A. Leroy (g. 1952; Berlynas dvyliktą išaušus / Berlin de l’aube à minuit 1981), G. Corbiau (g. 1941; Muzikos mokytojas / Le Maître de musique 1989), J. Van Dormaelis (g. 1957; Toto didvyris / Toto le héros 1991), A. Berlineris (g. 1963; Mano rožinis gyvenimas / Ma vie en rose 1997), M. Hänsel (g. 1949), R. Belvaux; dokumentinių – Lucas ir Jeanas-Pierre’as Dardenne’ai (abu g. 1951), B. Lehmannas (g. 1944). Nuo 1954 kas dveji metai vyksta Belgijos kino filmų festivalis, nuo 1974 Briuselyje kasmet – tarptautinis kino festivalis.
Belgijos kultūra
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos