Begijos konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Belgija – federacinė parlamentinė konstitucinė monarchija. Galioja 1831 Konstitucija su pataisomis (paskutinį kartą keista 2014). 1993 priėmus konstitucijos pataisas Belgija tapo federacine valstybe, buvo įtvirtinta 3 lygių valdžia – federalinė, regionų ir bendruomenių, 2014 pataisomis pakeista rinkimų į Senatą tvarka.
Belgijos parlamento rūmai (dar vadinami Tautos rūmais) Briuselyje (1783, architektas B. Guimardas)
Valstybės vadovas yra karalius. Formaliai jis turi veto teisę parlamento leidžiamiems įstatymams, teisę sušaukti ir paleisti parlamentą, skirti ir atleisti ministrus, karininkus, kitus aukštus pareigūnus. Įstatymus leidžia dvejų rūmų 4 metams renkamas Federalinis Parlamentas, kurį sudaro žemieji – Atstovų Rūmai ir aukštieji rūmai – Senatas. Atstovų Rūmus sudaro 150 deputatų, renkamų tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Senatą sudaro 60 narių: iš jų 50 yra skiriami regionų ir bendruomenių parlamentų (29 senatorius skiria Flandrijos parlamentas, 10 –Prancūzų bendruomenės parlamentas, 8 – Valonijos parlamentas, 2 – prancūzakalbių grupė Briuselio regiono parlamente, 1 – vokiečių bendruomenės parlamentas), 10 renkami pačių senatorių (6 nuo Flandrijos, 4 nuo Valonijos).
Aktyviąją rinkimų teisę turi visi, sulaukę 18 metų (dalyvavimas rinkimuose privalomas), pasyviąją – 25 metų (į Senatą – 40 metų) Belgijos piliečiai. Vykdomoji valdžia priklauso karaliui ir vyriausybei. Karaliaus aktai turi būti pasirašyti ministro pirmininko arba atitinkamos srities ministro. Ministrą pirmininką skiria karalius ir tvirtina parlamentas. Ministrų kabinetas atskaitingas Atstovų Rūmams.
Vietos valdžia
Kalbinėms bendruomenėms suteikta kultūrinė autonomija, administraciniams teritoriniams regionams – teritorinė ekonominė autonomija. Regionų valdžios institucijos turi plačius įgaliojimus spręsti aplinkos apsaugos, energetikos, žemės ūkio, transporto, viešųjų darbų klausimus. Kiekvienas regionas ir bendruomenė turi atskirą įstatymų leidžiamosios valdžios instituciją – tarybą ir vykdomosios valdžios instituciją – vyriausybę. Tik Flandrijos regiono ir flamandų bendruomenės įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji institucija yra bendra. Regionų ir bendruomenių tarybos renkamos 5 metams. Vietos valdžia priklauso provincijų gubernatoriams, provincijų taryboms, komunų burmistrams ir komunų taryboms. Provincijų ir komunų tarybos renkamos 6 metams.
Teismų sistema
Šalies teismų sistemą sudaro 4 pakopų teismai: kantonų, apygardų, regionų ir nacionaliniai. Visus teisėjus iki gyvos galvos skiria karalius. Žemiausią pakopą sudaro kantonų taikos teismai, sprendžiantys civilines bei komercines bylas, ir magistratų teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas. Kiekvienoje apygardoje yra civilinių, baudžiamųjų ir nepilnamečių bylų pirmosios instancijos teismai, taip pat prekybos, darbo teismai. Politinius ir viešosios tvarkos nusikaltimus nagrinėja kiekvienoje provincijoje esantys asizų teismai, kuriuos sudaro 3 teisėjai ir 12 prisiekusiųjų. Regionuose yra 5 apeliaciniai teismai ir 5 darbo teismai. Aukščiausiems teismams priklauso 5 nacionaliniai civilinių ir baudžiamųjų bylų apeliaciniai teismai, 5 darbo teismai ir Kasacinis teismas. Aukščiausia administracinio teisingumo institucija – Valstybės taryba – sprendžia administracinius ginčus ir yra patariamoji parlamento institucija. Arbitražo teismas (įkurtas 1984) sprendžia kompetencijos ginčus tarp federalinių, regionų ir bendruomenių valdžios institucijų. Briuselyje yra Karo apeliacinis teismas.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – liepos 21 – Valstybės diena (Leopoldo I karūnacijos diena 1831).
2271
Belgijos partijos ir profsąjungos