kompozitorius Orlando di Lasso
Begijos mùzika. Flamandų ir valonų liaudies muzikai būdinga epinės dainos ir baladės; seniausios jų – normandiškosios (susiklostė 10–11 a.). Istorinės dainos turi satyros elementų. Vyrauja mažoro dermė. Ritmikai būdingi prieštakčiai, mišrūs metrai.
muzikos instrumentų meistro A. Saxo skulptūra (bronza, 2001, skulptorius Jeanas-Marie Mathot) prie įėjimo į jo namą-muziejų Dinante (Namuro provincija)
Viduramžiais Belgijos teritorijoje buvo vaidinami liaudies vaidinimai ir misterijos su muzikos intarpais, pasirodydavo klajojančiųjų muzikantų trupės; buvo paplitęs chorų dainavimas ir griežimas styginiais instrumentais. 14 a. Briuselyje įsteigta menestrelių brolija. 15–16 a. susiklostė vadinamoji Nyderlandų polifoninė mokykla (Nyderlandų mokykla). Jos žymiausi kompozitoriai – G. Dufay, Josquinas des Prés, J. Ockeghemas, O. di Lasso. 17–18 a. veikė bažnytinio giedojimo mokyklos – metrizos; jose mokėsi žymiausi to meto kompozitoriai. Muzika ypač paplito biurgerių buityje (vyravo kameriniai vokaliniai žanrai), aristokratų salonuose (vargonų, klavesino muzika). Antverpenas tapo Vakarų Europos klavesinų gamybos, natų leidybos centru.
Žymiausi kompozitoriai, kūrę daugiausia vargonų muziką, buvo C. Luythonas (apie 1557–1620), P. Cornet (apie 1530–82), G. de Macque (1550–1614), C. Guillet (m. 1654), A. van den Kerckhovenas (apie 1618–1701), J. B. Loeillet, H. Dumont’as (1610–84), J.-H. Fiocco (1703–41). Garsūs 18–19 a. iš Belgijos kilę kompozitoriai A. E. M. Grétry, F. J. Gossecas ir C. Franckas kūrė Prancūzijoje. Po 1830 Belgijos muzikoje išryškėjo flamandų (Antverpeno mokykla) ir valonų kryptys. Flamandų krypties kompozitorių P. Benoît (1834–1901), J. Blockxo (1851–1912), E. Tinelio (1854–1912) kūrybai būdinga flamandų folkloro, vokiečių (ypač R. Wagnerio) muzikos įtaka. Valonų krypties kompozitoriai A. Dupont’as (1827–90), G. Huberti, J. Jongenas (1873–1953), G. J. J. N. Lekeu laikėsi prancūzų muzikinės kultūros tradicijų.
operos teatro Théâtre Royal de la Monnaie Briuselyje rūmai (18 a., 19 a. perstatyti, architektas J. Poelaertas)
Įkurtos konservatorijos Lježe (1827), Briuselyje (1832), Gente (1833). Žymūs smuikininkai C. A. de Bériot (1802–70), H. Vieuxtemps’as (1820–81), E. Ysaÿe (1858–1931), J. L. Massart’as (1811–92; sukūrė vadinamąją prancūzų ir belgų smuikavimo mokyklą); violončelininkai A. ir J. Servais, F. Munckas (1815–54), E. Munckas (1840–1915); muzikologai F. J. Fétisas, C. Coussemakeris, F. O. Gevaertas, C. Van den Borrenas. 20 a. muzika impresionistinė, neoklasicistinė, įvairių avangardistinių krypčių. 1925 P. Gilsonas subūrė jaunus kompozitorius, kuriančius moderniąja kompozicijos technika (dodekafonija, serializmas, aleatorika, puantilizmas), kūrė konkrečiosios ir elektroninės muzikos kūrinius. Žymesni kompozitoriai: P. Gilsonas (1865–1942), J. Absilis, F. Quinet (1898–1971), M. Pootas, V. Legley (g. 1915), H. Pousseuras (g. 1929; 1958 įkūrė elektroninės muzikos studiją Briuselyje), K. Goyevaertsas (g. 1923), R. Baervotsas (g. 1930), Ph. Boesmansas, P. Bartholomée (g. 1937), F. Devreese (g. 1929), J. Leducas (g. 1932), C. R. Roland’as (g. 1935), F. van Rossumas (g. 1939), G.-W. Raesas (g. 1952), W. Mertensas (g. 1953), J. van der Roostas (g. 1956), L. van Hove (g. 1957), L. Brewaeysas (g. 1959), F. Bernaertsas (g. 1967), B. Kolpas (g. 1969), A. van Parysas (g. 1975); atlikėjai: pianistas S. Askenaze (1896–1985), pianistas ir dirigentas P. Colaeris, smuikininkas A. Grumiaux, dainininkė S. Danco. Veikia operos teatrai: Théâtre Royal de la Monnaie Briuselyje, Opera voor Vlaanderen Antverpene ir Gente, Opéra Royal de Wallonie Lježe, konservatorijos (Briuselyje, Lježe, Charleroi, Gente, Antverpene), muzikos akademijos (Tournai, Charleroi), Muzikologijos institutas (Monse), Mecheleno bažnytinės muzikos mokykla, Belgijos muzikologų draugija (įkurta 1946), Nacionalinė kompozitorių draugija (įkurta 1940), Filharmonijos draugija (įkurta 1927), Populiarių koncertų draugija (įkurta 1930; propaguoja šiuolaikinę muziką), Pro musica antiqua (įkurta 1933), E. Ysaÿe koncertų draugija Briuselyje, Nacionalinis simfoninis orkestras, Flandrijos kamerinis orkestras. Belgijoje rengiami tarptautiniai konkursai ir fetivaliai, tarp jų – Belgijos karalienės Elžbietos konkursas (smuikininkų, pianistų ir kompozitorių; nuo 1951), vokalistų konkursas Briuselyje (nuo 1962), vargonininkų konkursas ir festivalis Gente (nuo 1946), Lježo konkursas (styginių kvartetų; nuo 1951), Verviers’o vokalinės muzikos festivalis (nuo 1948), Flamandų festivalis Briugėje (nuo 1946). Leidžiami žurnalai Revue internationale de musique (nuo 1938), Revue belge de musicologie (nuo 1947).
Kariljono kultūros išsaugojimas įrašytas į UNESCO Gerųjų nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų registrą (2014).
L: C. Leirens Belgian Music New York 1963.
1915
660
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos