Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė ir Belgijos karalius Pilypas lanko NATO priešakinių pajėgų bataliono karius iš Belgijos (2017 05, Rukla)
Bèlgijos sántykiai su Letuva
Ryšiai iki 20 amžiaus
14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje riteriai iš Brabanto ir kitų sričių dalyvavo kryžiaus žygiuose į Lietuvą. 1413–14 flamandų keliautojas ir diplomatas Ghillebert’as de Lannoy lankėsi Lietuvoje, pirmasis aprašė Vilniaus, Kauno ir Trakų pilis.
Šalių santykiai 20 a. pirmoje pusėje
1921 Briuselio konferencijoje Lietuva ir Lenkija derėjosi dėl Vilniaus krašto. 1922 12 27 Belgija pripažino Lietuvą de jure. Lietuvos pasiuntinys Prancūzijai buvo kartu ir pasiuntinys Belgijai. 1927 05 17 šalys pasirašė nusikaltėlių išdavimo konvenciją (politiniams nusikaltėliams nebuvo taikoma). Kaune 1928 08 16 su Belgijos ir Liuksemburgo ekonominiu susivienijimu buvo pasirašyta laikinoji prekybos sutartis. Šia sutartimi vienos šalies piliečiams kitos susitariančios šalies teritorijoje buvo taikomas didžiausio palankumo principas prekyboje, pramonėje ir laivininkystėje, t. p. įsigyjant kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir juo disponuojant. 1930 09 24 pasirašyta taikomoji ir arbitražo, 1930 12 12 – sutartis dėl komercinių ir civilinių bylų procedūros. 1931 07 susitarta dėl prekių ženklų apsaugos. 1940 Belgijos verslininkų investicijos (20 mln. litų) sudarė didelę dalį Lietuvos akcinių bendrovių kapitalo; jiems priklausė ir Elektros šviesos gaminimo Kauno miestui apšviesti bendrovė. Prekybos apyvarta tarp Belgijos ir Lietuvos 1937 sudarė 24,5 mln. litų. Lietuvos užsienio prekyboje pagal eksportą Belgija užėmė 6, pagal importą – 4 vietą. Belgija importavo iš Lietuvos daugiausia arklius, eksportavo mineralines trąšas.
1946 ir 1975 Belgijos vyriausybė oficialiai pareiškė, kad nepripažįsta Lietuvos aneksijos de jure.
Valstybių santykiai Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990), tarpinstitucinis bendradarbiavimas
1990 03 11 Belgijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad teisiniu požiūriu antrą kartą pripažinti Lietuvos nereikia. 1991 09 05 atkurti diplomatiniai santykiai.
Nuo 2006 Belgijos iniciatyva intensyviau bendradabiauja Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) ir Beniliukso valstybių vyriausybės, kasmet susitinka šalių užsienio reikalų ministrai. Baltijos šalys bendradarbiauja su Beniliuksu ir tarpparlamentiniu lygmeniu (Baltijos Asamblėja ir Beniliukso tarpparlamentinė konsultacinė taryba).
Diplomatinis atstovavimas
2024 Lietuvai Belgijoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Briuselyje (pastatas Lietuvos ambasadai nupirktas Kanados lietuvių lėšomis), ir garbės konsulai Gente (Rytų ir Vakarų Flandrijos provincijoms), Antverpene (Flandrijai) ir Charleroi (Valonijai), Belgijai Lietuvoje – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Varšuvoje, ir garbės konsulas Vilniuje. Vilniuje taip pat veikia Flandrijos investicijų ir prekybos skyrius.
Sutartys ir susitarimai
Pasirašyta: Lietuvos ir Beniliukso valstybių Tarptautinių pervežimų automobiliais (1992), Readmisijos, Vizų prievolės panaikinimo (abi 1999), Lietuvos ir Flandrijos vyriausybių bendradarbiavimo (1996), Lietuvos ir Belgijos–Liuksemburgo ekonominės sąjungos Investicijų abipusio skatinimo ir apsaugos (1997), Lietuvos ir Belgijos Pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1998) sutartys; Lietuvos, Belgijos ir Liuksemburgo Jūrų transporto, Oro susisiekimo (abu 2001), Lietuvos ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono Bendradarbiavimo (2002), Lietuvos ir Belgijos Policijų bendradarbiavimo (2003) susitarimai.
Šalių ekonominiai ryšiai
2022 prekybos apyvarta tarp Belgijos ir Lietuvos sudarė 1,7 mlrd. eurų. Lietuva į Belgiją eksportavo prekių už 0,667 mlrd. eurų (18 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Belgijos už 1,07 mlrd. eurų (16 vieta pagal importą). Belgija iš Lietuvos daugiausia importavo trąšas (11 %), žuvis ir vėžiagyvius, moliuskus ir kitus bestuburius (10 %), tabaką ir perdirbtus tabako pakaitalus (10 %), Lietuva iš Belgijos – organinius chemijos produktus (12 ), transporto priemones, jų dalis ir reikmenis (12 %), plastikus ir jų dirbinius (12 %). Belgijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2022 sudarė 217,17 mln. eurų, Lietuvos į Belgijos ūkį – 8,54 mln. eurų. Belgija užima 20 vietą Lietuvos atvykstamojo turizmo sektoriuje (2022 apgyvendinta 13 500 turistų iš Belgijos).
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos