Belgijos teatras
Begijos teãtras. 13–15 a. buvo populiarios liturginės dramos lotynų kalba, moralitė ir misterijos prancūzų ir flamandų kalbomis. 14 a. Flandrijoje (Antverpene, Briuselyje ir Gente) atsirado literatūros ir teatro mėgėjų susivienijimų (vadinamosios retorių kameros), pačių sukurtomis pjesėmis (dažniausiai farsais, moralitė) pasisakančių prieš ispanų priespaudą. 16–17 a. rūmų ir dvarų šventėse vaidino prancūzų, anglų ir ispanų aktorių trupės; žymiausios – Princo Oraniečio ir Prancūzijos karalienės komediantai. 1700 Briuselyje buvo įkurtas Théâtre Royal de la Monnaie (operos ir dramos trupės) – pirmasis Belgijos teatras. Repertuarą sudarė J. B. Racine’o, P. Corneille’io, Molière’o pjesės; dirbo dramaturgas C. Favart’as (1710–92), aktoriai J. N. Servandony (1695–1766), M. Montansier (1730–1820). 1782 Briuselyje įsteigtame Théâtre du Parc veikė cirko trupės, nuo 1870 prancūzų kalba vyko ir dramos spektakliai. 18 a. teatras laikėsi klasicizmo tradicijų. Po 1830 įsigalėjo romantinė kryptis, buvo įkurta profesionalūs flamandų dramos teatrai Antverpene (1853 Nacionalinė scena), Briuselyje (1846 Théâtre des Galeries, 1895 Karališkasis flamandų teatras). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Belgijos teatrai statė É. Verhaereno, M. Maeterlincko, C. Lemonnier pjeses. 1895–97 Briuselyje veikė tarp literatų populiarus teatras Menų namai (nuo 1897 Naujasis teatras). Po I pasaulinio karo Antverpene įsteigtas teatras Vlaamse Volkstooneel (vadovas J. de Meesteris), kuriame 1922 buvo pastatyta flamandų dramaturgo H. Teirlincko pirmoji ekspresionistinė pjesė Sulėtintas filmas. 2–3 dešimtmetyje klestėjo aktorių mėgėjų trupės. Vokiečių okupacijos metais veikęs Pasipriešinimo teatras (įsteigė broliai J. ir M. Huysmanai; dabar Belgijos nacionalinis teatras) statė patriotinės tematikos spektaklius. Po II pasaulinio karo teatruose statytos užsienio (H. von Kleisto, G. B. Shaw, B. Brechto, L. Pirandello, S. Becketto) ir Belgijos (F. Crommelyncko, M. de Ghelderode’o, G. Martenso, 1883–1967, H. Clauso) dramaturgų pjesės. 6 dešimtmečio pabaigoje Belgijoje buvo apie 50 profesionalių teatrų, iš jų 20 – Briuselyje. Po 1970 būrėsi eksperimentinių teatrų, žymiausias – Laboratoire Vicinal (propaguoja kolektyvinę kūrybą). Teatro aktorius, režisierius rengia Briuselio karališkoji konservatorija, Antverpeno flamandų konservatorijos vaidybos mokykla.
Belgijos kultūra
Belgijos konstitucinė santvarka
Belgijos partijos ir profsąjungos