Belgrãdo architektūrà
Iki 20 amžiaus antros pusės
Išlikę Belgrado senamiesčio rajonai, vidurinių amžių Aukštutinės ir Žemutinės tvirtovių griuvėsiai, Bairakli Džamijos mečetė (apie 1575), Dositejaus Obradovičiaus licėjus (1739–89, nuo 1949 muziejus), kunigaikštytės Liubicos rūmai (1830, architektas N. Živkovićius). 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje susiformavo taisyklingas miesto planas. Pastatyta visuomeninių pastatų (rūmai – Nacionalinio teatro, 1869, architektas A. Bugarskis, rekonstruoti 1911–22, architektas J. Bukavacas, 1989, architektai L. Zdravkovićius, D. Drinjakovićius; parlamento, 1907–36, architektas J. Ilkićius; Centrinio pašto ir telegrafo, 1938, architektai J. Pičmanas, V. Androsovas), įrengta parkų.
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Po II pasaulinio karo iki 20 a. 6 dešimtmečio plėtota socialistinio realizmo architektūra, suplanuotas naujamiestis – Naujasis Belgradas – Savos kairiajame krante (5 dešimtmetis). 20 a. antroje pusėje naujamiestyje pastatyta administracinių (Sindikato namai, 1955, architektas B. Petričićius, Federacinės vykdomosios tarybos rūmai, 1959, architektai V. Potočnjakas, M. Jankovićius), visuomeninių (Šiuolaikinio meno muziejus, 1965, architektai I. Antićius, I. Raspopović, renovuotas 2007–17; buvęs žiemos sodas Gėlių namai 1975, architektas S. Kraljis, dabar J. Tito ir jo žmonos mauzoliejus), sporto ir prekybos centrų, turgus, 7 dešimtmetyje – naujų modernių gyvenamųjų rajonų su daugiaaukščiais (brutalistinis kompleksas Rudo 1976, architektė V. Ćirković, inžinierius M. Jerotijevićius, komercinis ir gyvenamasis Belgrado vakariniai vartai 1977, architektas M. Mitrovićius).
viešbutis Moskva Belgrade (1907, architektas J. Ilkićius)
Šiuolaikinio meno muziejaus pastatas Belgrade (1965, architektai I. Antićius, I. Raspopović, renovuotas 2007–17)
Per Kosovo krizę (1999) NATO aviacijai bombarduojant Jugoslavijos strateginius objektus ir kai kurias valstybines įstaigas dalis pastatų sugriauta. 20 a. pabaigos–21 a. pradžios kiti žymesni statiniai: Santakos bokštas (buvusi Jugoslavijos komunistų partijos Centro komiteto būstinė; 1964, architektas M. Jankovićius, atstatyta 2005), Gynybos ministerijos ir Jugoslavijos kariuomenės generalinio štabo būstinė (1965, architektas N. Dobrovićius), telekomunikacijų bokštas Avala (1965, architektai U. Bogunović, S. Janjićius, inžinierius M. Krstićius, 2010 atstatytas), viešbutis Jugoslavija (1969, architektas L. Horvatas), Savos kongresų centras (1977, architektas S. Maksimovićius), Karo medicinos akademijos kompleksas (1981, architektai J. Osojnikas, S. Nikolićius), Aviacijos muziejus N. Teslos oro uoste (1989, architektas I. Štrausas), daugiafunkcė Belgrado arena Belgrade (1991–2004, architektas V. Slavica), Ados tiltas per Savą (2012, architektas P. Gabrijelčičius, inžinierius V. Markeljus).
2271
-Belgradas