Belisarijas

Belisãrijas (gr. Belisarios), Belizãrijus apie 500Germanija (Dakijos provincija) 565 04Konstantinopolis (dabartinis Stambulas), Bizantijos karvedys. Jaunystėje imperatoriaus Justiniano I asmens sargybinis. 527–532 kariuomenės Mesopotamijoje vadas (530 prie Nisibės sumušė persus). 532 Konstantinopolyje numalšino Nikos sukilimą. Dėl Belisarijo žmonos Antoninos įtakos Justiniano I žmonai Teodorai imperatoriaus pasirinktas atkariauti germanų užimtas Romos imperijos žemes. 533–534 prie Kartaginos ir Trikamarono (Šiaurės Afrika) sumušė vandalus ir panaikino jų valstybę; 535 iš gotų atkariavo Siciliją, 536–540 – Italiją. 540–544 Mesopotamijoje kariavo su Persijos Sasanidais. 544–549 savo lėšomis apginklavęs kariuomenę nesėkmingai bandė iš Italijos išvyti 544 grįžusius gotus. 548 mirus Teodorai atstatydintas iš kariuomenės vadų (549). 559 grąžintas į tarnybą; nuo hunų ir bulgarų apgynė Konstantinopolį. 562 buvo apkaltintas sąmokslo prieš Justinianą I rėmimu ir neteko asmeninės kariuomenės (bucelarijų); prieš mirtį iš dalies reabilituotas. Buvo žymiausias Bizantijos karvedys, rėmėsi romėnų karo tradicija.