Bellingshauseno jūra (angl. Bellingshausen Sea, Belingsháuzeno jra), Ramiojo vandenyno dalis prie Vakarų Antarktidos, į vakarus nuo Antarktidos pusiasalio. Plotas 487 000 km2, didžiausias gylis 4115 m (šiaurės vakaruose), vidutinis gylis 1261 metras. Šiaurinė riba – Pietų poliaratis. Rytinė ir pietinė dalis šelfinė, kita dalis yra Bellingshauseno dubumoje. Krantai kalnuoti, dengiami šelfinių ledynų. Salos: Aleksandro I Žemė, Rathschildo, Charcot, Petro I sala. Vandens paviršiaus temperatūra šiaurėje 0°, pietuose – 1 °C. Druskingumas 33,5 ‰. Ištisus metus plaukioja ledai ir ledkalniai. 1820 jūrą atrado rusų keliautojai F. G. von Bellingshausenas ir M. Lazarevas.
2403