Belo Horizonte (Bèlo Orizòntė), miestas Brazilijos pietryčiuose, į šiaurę nuo Rio de Žaneiro; Minas Geraiso valstijos centras.
Belo Horizonte
2,52 mln. gyventojų (2020; aglomeracijoje apie 5 mln. gyventojų).
Belo Horizonte įsikūrusi Espinhaço kalnagūbrio vakariniame šlaite, 820–1000 m aukštyje, prie Arrudo upės. Du oro uostai, vienas jų – tarptautinis. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, elektros mašinų, automobilių gamyba, naftos perdirbimas, chemijos, cemento, tekstilės, poligrafijos, baldų, siuvimo, maisto pramonė.
Quadrilátero Ferrífero kasybos regiono (kasama geležies, mangano rūdos, auksas, deimantai) centras. Turizmas. 3 universitetai, iš jų – valstybinis (įkurtas 1927), katalikų (įkurtas 1959). Baleto mokykla. Šiuolaikinio meno muziejus (įkurtas 1942), mineralogijos, istorijos muziejai. Zoologijos sodas. Mineirão futbolo stadionas (vienas didžiausių Brazilijoje).
Nuo 1897 – Minas Geraiso valstijos centras. Iki 1901 vadintas Cidade de Minasu.
Architektūra
Miesto stačiakampį gatvių tinklą kerta įstrižinės gatvės. Yra 19 a. pabaigos–20 a. pradžios nedidelių moderno stiliaus pastatų. Belo Horizontės centre pastatyta dangoraižių (Lavoro bankas, 1951, architektas A. Vitalis Brasilis), gausu želdynų, fontanų.
Belo Horizontės miesto teritorijoje, prie dirbtinio tvenkinio, – turistinis ir sportinis Pampulhos miestelis su 1943 architekto O. Niemeyerio suprojektuotais lošimo namais, jachtklubu, šokių sale, Šv. Pranciškaus bažnyčia (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2016).
Belo Horizonte – pirmasis Brazilijoje planingai statytas miestas; pradėtas statyti 1890.