belòvakai (lot. Bellovaci), belgų gentis, gyvenusi Šiaurės Galijoje (tarp Senos ir Somme’os upių). Belovakų vadas Korėjas mėgino suvienyti galų gentis kovai su romėnais ir 57, 52, 51 pr. Kr. atrėmė Cezario puolimus. 46 pr. Kr. romėnai belovakus nukariavo.
2924