Belovèžo girià (bltr. Belavežskaja pušča, lenk. Puszcza Białowieska), miškų masyvas Baltarusijoje ir Lenkijoje, Nemuno, Bugo ir Pripetės baseinų vandenskyroje; didžiausias Vidurio Europos lygumoje. Plotas 1418,85 km2 (2014); iš jų apie 880 km2 Baltarusijoje (Bresto ir Gardino srityje), apie 580 km2 Lenkijoje. Reljefas – kalvota moreninė lyguma. Aukščiausia vieta 202 m (Stirnų kalnas).
Belovežo giria (Baltarusija)
Augalija ir gyvūnija
stumbras Belovežo girios nacionaliniame parke (Lenkija)
Auga ąžuolų ir skroblų miškai, pušynai, eglynai, uosynai, juodalksnynai, drebulynai, beržynai. Yra pelkių, durpynų. Belovežo girioje aptinkama 59 rūšys žinduolių, daugiau kaip 250 rūšių paukščių, 13 rūšių varliagyvių, 7 rūšys roplių, 24 rūšys žuvų ir daugiau kaip 12 000 rūšių bestuburių. Veisiasi stumbrai (didžiausia pasaulyje populiacija; 1999 jų buvo apie 300, 2012 – 480 tik Lenkijos dalyje), laukiniai arkliai (tarpanams gimininga laukinių arklių atmaina), briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai, lūšys, vilkai, barsukai, usūriniai šunys, lapės, kiškiai, bebrai, ūdros, šeškai, šermuonėliai, žebenkštys, kiaunės, voverės, šikšnosparniai; kurtiniai, baltieji ir juodieji gandrai, sakalai keleiviai, tetervinai, vanagai, antys, jerubės, gaidukai, pelėdos, perkūno oželiai, slankos.
Aplinkos apsauga
Belovežo giria – pasaulio paveldo vertybė (1979, 1992, 2014). 2 nacionaliniai parkai – Baltarusijoje (Belaveski nacyjanalny park, plotas 510 km2; 1939 įsteigtas rezervatas, 1957 – draustinis-medžioklės ūkis, 1991 – nacionalinis parkas, 1993 UNESCO pripažintas biosferos rezervatu) ir Lenkijoje (Białowieski park narodowy, plotas 105 km2; 1932 įsteigtas rezervatas, 1947 – nacionalinis parkas, 1976 UNESCO pripažintas biosferos rezervatu). Lenkijoje esančioje Belovežo girios dalyje yra Białowieżos kaimas (Palenkės vaivadijoje) – turizmo ir mokslinių tyrimo centras. Baltarusijoje Belovežo girios mokslinių tyrimo centras – Kamianiukai (Kameneco rajonas).
Belovežo girios nacionalinis parkas (Baltarusija)
Istorija
Belovežo giria buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių, Lenkijos karalių, Rusijos carų medžioklės vieta (joje, be kitų žvėrių, iki 17 a. veisėsi ir taurai).
3021