Belovežo susitarimas

Belovèžo susitarmas, Mnsko susitarmas, oficialiai – Sutarts dėl Nepriklaũsomų Valstýbių Sándraugos įkūrmo), trijų Rytų Europos valstybių SSRS steigėjų vadovų – Rusijos Federacijos prezidento B. Jelcino, Ukrainos prezidento L. Kravčuko ir Baltarusijos Aukščiausiosios tarybos pirmininko S. Šuškevičiaus – 1991 12 08 Belovežo girioje pasirašytas susitarimas, kuris panaikino SSRS ir konfederatyvių tarpusavio santykių pagrindu įsteigė Nepriklausomų Valstybių Sandraugą.

Priežastys

Žlugus 1991 08 19–21 Rugpjūčio pučui centrinė SSRS valdžia visiškai diskreditavosi piliečių, ypač Maskvos, Sankt Peterburgo gyventojų, nepriklausomybės siekiančių sąjunginių respublikų piliečių akyse. Tapo akivaizdu, kad vadinamasis Novo Ogariovo procesas, numatantis atnaujinti sąjunginę valstybę suteikiant respublikoms daugiau teisių vienoje didelėje politinėje sąjungoje (Suverenių Sovietinių Respublikų Sąjunga), yra neįmanomas. Respublikų vadovai vis labiau krypo link visiškai suverenių valstybių konfederacijos sudarymo. Dar 1991 11 14 Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Turkmėnijos, Uzbekijos vadovai reiškė savo pasiryžimą sudaryti Suverenių Sovietinių Respublikų Sąjungą, bet 1991 12 01 Ukrainai referendumu pritarus 1991 08 24 parlamento priimtai suvereniteto deklaracijai ir 1991 12 05 prezidentu išrinkus aiškų Ukrainos nepriklausomybės šalininką L. Kravčuką, šis planas buvo galutinai palaidotas – kad Ukrainai nedalyvaujant jis beprasmiškas, tą pačią dieną susitikęs su B. Jelcinu pripažino ir M. Gorbačiovas.

Pasirengimas ir pasirašymas

Idėja susitikti Baltarusijos Belovežo girios centre (Viskuliuose) esančioje vyriausybinėje viloje nedalyvaujant M. Gorbačiovui ir net jam nepranešant kilo S. Šuškevičiui ir L. Kravčukui pokalbyje tarp posėdžių Novo Ogariove. B. Jelcinas šią idėją iš karto palaikė. Spaudoje skelbta apie rengiamą susitikimą naftos ir gamtinių dujų iš Rusijos tiekimo Baltarusijai ir Ukrainai klausimais, dėl tolesnio SSRS likimo jokių išankstinių rašytinių projektų neturėta. Iš pradžių planuota tik paskelbti apie Novo Ogariovo proceso aklavietę bei ketinimą ieškoti kitokių sprendimų. Tačiau rengiant dokumentą Rusijos pusė (Sergejus Šachrajus, G. Burbulis) inicijavo naujos sutarties sudarymą, kurioje buvo konstatuotas SSRS iširimas ir, remiantis egzistuojančiais tautų istoriniais ir kultūriniais ryšiais bei demokratiniais pagrindais, naujos konfederacijos – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos – sukūrimas. Įsipareigota saugoti pasirašiusių šalių teritorinį vientisumą, užtikrinti piliečių teises bei laisves, toliau visokeriopai plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą. Dokumentas buvo pasirašytas 1991 12 08.

pasirašomas Belovežo susitarimas (Viskuliai, 1991 12 08); tarp sėdinčių – L. Kravčukas (antras iš kairės), S. Šuškevičius (trečias iš kairės), B. Jelcinas (antras iš dešinės)

Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas, B. Jelcino kviečiamas į Belovežą, baimindamasis Maskvos sankcijų neatvyko, bet Maskvoje susitiko su M. Gorbačiovu ir informavo jį apie įvykių eigą. Baltarusijos specialiosios paskirties pajėgos gavo įsaką apsupti Viskulių pastatą ir jau rengėsi jo šturmui bei sąmokslininkų suėmimui, galiausiai M. Gorbačiovas nesiryžo panaudoti ginklo, vengdamas galimo kraujo praliejimo ir žinodamas, kad maršalo Jevgenijaus Šapošnikovo vadovaujamos karinės pajėgos perėjo į B. Jelcino pusę.

Po pasirašymo

Kitą dieną po susitarimo pasirašymo M. Gorbačiovas pareiškė, kad sprendimas panaikinti SSRS buvo neteisėtas, nes priimtas neatsižvelgus į piliečių valią. Vėliau panašius pareiškimus paskelbė liaudies deputatų grupė, Konstitucinės priežiūros teismas, tačiau sustabdyti įsibėgėjusio SSRS irimo jau negalėta.

1991 12 10 susitarimas ratifikuotas Ukrainos ir Baltarusijos, 12 12 – Rusijos Federacijos Aukščiausiųjų Tarybų, kartu buvo denonsuota 1922 12 29 sutartis dėl SSRS susikūrimo (už 188, prieš 7). 1991 12 21 prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos prisijungė visos kitos buvusios sovietinės respublikos, išskyrus Sakartvelą (prisijungė 1993 12, išstojo 2009).

1991 12 25 M. Gorbačiovas pareiškė atsistatydinantis iš SSRS prezidento posto, kitą dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos Respublikų taryba deklaravo SSRS egzistavimo pabaigą dėl Nepriklausomų Valstybių Sandraugos susikūrimo.

Nepaisant VI liaudies deputatų suvažiavimo (1992) atsisakymo ratifikuoti šį susitarimą ir vėlesnių komunistų bei kitų kairiųjų jėgų mėginimų vienaip ar kitaip atkurti SSRS, jie nebuvo sėkmingi ir galutinai žlugo įvykus 1993 10 03–04 konstitucinei krizei.

Istorinė reikšmė

Belovežo susitarimas padėjo istorinį tašką griūvant komunistų sukurtai ir 70 m. jų gintai totalitarinei valstybei, kuri suiro dėl objektyvių dezintegracinių priežasčių, nes rėmėsi daugiausia prievarta prieš savo ir kitų aneksuotų valstybių gyventojus, prisidėjo įžiebiant Antrąjį pasaulinį ir daug kitų karų bei pilietinių konfliktų, visą savo gyvavimo laiką dangstydamasi demagogine propaganda nuosekliai vykdė agresyvią vidaus ir užsienio politiką. Tai leido išvengti didelio vidaus konflikto su daugeliu galimų aukų, nukreipti Rytų Europos politinę raidą demokratėjimo link.

J. Gaidar Gibel imperii: Uroki dlia sovremennoj Rossii Moskva 2006; Z. Brzeziński The Grand Chessbord: American Primacy and its Geostrategic Primacy New York 1997; Z. Stankevič Istorija krušenija SSSR: politiko-pravovyje aspekty Moskva 2001; P. Kremnev Raspad SSSR: Meždunarodno-pravovyje problemy Moskva 2002.

1088