benamystė
benamỹstė, namų arba nuolatinės gyvenamosios vietos, garantuojančios individui arba šeimai saugumą, prieglobstį ir pagrindinių poreikių tenkinimą, neturėjimas.
Benamystės rūšys ir priežastys
Galima skirti savanorišką benamystę – individas pats pasirenka tokį gyvenimo būdą (čigonai, hinduistai asketai), benamystę, nulemtą objektyvių, nuo žmogaus nepriklausančių, priežasčių (namų praradimas įvykus nelaimei), benamystę – civilizacijos raidos rezultatą (dėl industrializacijos, urbanizacijos, karų, revoliucijų). Benamystė tampa dažnesnė dėl ūkio pertvarkymų, didėjant nedarbui, skurdui visuomenėje.
benamių stovykla Anaheime (Jungtinės Amerikos Valstijos)
Statistika
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos duomenimis, 2017 pasaulyje buvo apie 100 mln., Europoje – 3 mln. benamių. Iš didžiųjų pasaulio miestų daugiausia benamių buvo Maniloje (3,1 mln.), Niujorke (74 000), Mumbajuje (60 000), Los Andžele (58 000), Maskvoje ir Džakartoje (po 50 000), Meksike (46 000), Buenos Airėse (30 000).
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji statistiniai duomenys apie benamystę atsirado 2001, kai šalyje suskaičiuota 1250 benamių, 2011 jų buvo apie 2300. Suskaičiuojami tik benamiai, kurie apsistoja nakvynės namuose, dalis jų gyvena sąvartynuose ir kitur, todėl į statistiką nepatenka. Dauguma benamių yra vyrai, benamystės pagrindinės priežastys – piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, psichikos ligos. Daugiausia benamių gyvena didmiesčiuose: Vilniuje (2012 – daugiau kaip 800), Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolėje ir Panevėžyje.
2271
834
-benamiai