Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiai Saulėtekio mikrorajone
bendrãbutis, žinybinis daugiabutis namas, kuriame bendrai gyvena studentai, moksleiviai, organizacijų darbuotojai, atvykę iš kitų miestų, kaimų, užsienio valstybių ir neturintys kur gyventi. Bendrabučio gyventojai dažniausiai gyvena po kelis viename kambaryje be didelių patogumų, virtuvės, dušai, tualetai, skalbyklos ir kai kurios kitos patalpos yra bendrojo naudojimo, po vieną daugeliui kambarių. Dėl kuklesnių gyvenimo sąlygų bendrabučių gyventojai už būstą moka gerokai mažiau nei gyvenantys nuomojamame ar nuosavame būste, todėl pirmenybė gauti vietą bendrabutyje suteikiama nepasiturintiesiems, kitiems socialiai remtiniems asmenims. Vyrai ir moterys paprastai gyvena atskirai, viename kambaryje ar visame bendrabutyje apgyvendinami tik tos pačios lyties asmenys. Bendrabutis turi administraciją, kuri prižiūri tvarką jame (pvz., pašaliniai asmenys gali ateiti pas bendrabučio gyventojus į svečius, bet jiems draudžiama pasilikti nakvoti). Baigę mokslus ar darbą bendrabučių gyventojai dažniausiai išsikrausto. Būna ir šeimyninių bendrabučių, kuriuose kiekvienai šeimai suteikiamas atskiras kambarys.
13–19 a. universitetų ir mokyklų bendrabučiai vadinti bursomis. Nuo 20 a. prie didelių universitetų dažnai kuriami vadinamieji studentų miesteliai, kur koncentruotai sutelkta daug bendrabučių (pvz., Saulėtekio mikrorajonas Vilniuje, Klaipėdos universiteto miestelis).