bendràsis plãnas, šalies, apskrities ir savivaldybės arba gyvenvietės (miesto, miestelio, kaimo) teritorijos bendro plėtojimo ir specialiųjų planų koordinavimo priemonė Lietuvoje. Jo teisinis pagrindas nustatytas 1995 Teritorijų planavimo įstatyme. Bendrasis planas pakeitė sovietinės okupacijos metų rajonų planavimo objektų (respublikos teritorijos, priemiesčio ir kitų funkcinių zonų) schemas-projektus, miesto ir miesto tipo gyvenvietės generalinius planus. Bendrasis planas rengiamas ne mažiau kaip dvidešimčiai metų, jį sudaro brėžiniai ir rašytiniai nuostatai.
Bendraisiais planais įgyvendinami kraštotvarkos ir iš dalies miestų statybos tikslai. Šalies ir apskrities teritorijos bendrasis planas yra skirtingų lygių ( šalies ir regiono) kraštotvarkos priemonės, savivaldybės teritorijos ar gyvenvietės bendrasis planas – miestų statybos pradinė priemonė. Baigtinė priemonė, kuria nustatoma privaloma miestų statybos tvarka savivaldybės teritorijos dalyje (miesto dalyje, kvartale, žemės sklype), vadinama detaliuoju planu.
Šalies, apskrities bendrojo plano turinio teisės aktai nereglamentuoja. Savivaldybės teritorijos ar gyvenvietės bendruosiuose planuose nurodoma planuojami žemės naudojimo būdai (pagal 1996 Statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintą sąrašą). Žemė gali būti naudojama žemės ūkiui, miškų ūkiui, konservuojama arba gali būti kitos paskirties, t. y. skirta gyvenamųjų, komercijos, visuomeninių įstaigų ar pramonės pastatų statybai, rekreacijai (statiniams ir želdynams), bendrojo naudojimo želdynams, infrastruktūrai (statybai ir susisiekimui).
Bendrąjį planą užsako ir planavimą organizuoja atitinkamo lygio vykdomosios valdžios institucija, rengia atestuota įmonė (kai kur įkurta prie savivaldybės). Šalies teritorijos bendrąjį planą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, apskrities teritorijos bendrąjį planą – vyriausybė, savivaldybės teritorijos ar gyvenviečių bendrąjį planą – savivaldybės taryba (operatyvinius pakeitimus gali priimti valdyba). Bendrasis planas derinamas su aukštesniojo ir žemesniojo bei gretimų teritorijų to paties lygio bendruoju planu, svarstomas visuomenės. Bendrasis planas privalomas valdžios įstaigoms, sudaro žemesnio lygio bendrojo ir specialiojo planavimo pagrindą. Savivaldybės lygio bendrasis planas yra detaliojo planavimo pagrindas ir privalomas kiekvienam žemės savininkui, bet tuo planu jis tiesiogiai nesinaudoja. Žemės savininkas (privatus asmuo, bendrovė ar įstaiga) gali pakeisti žemės naudojimo būdą tik tada, kai savivaldybės iniciatyva parengiamas sklypo detalusis planas arba žemės savininkui leidžiama jo lėšomis rengti žemės sklypo detalųjį planą (tokiu atveju savivaldybė atlieka tik priežiūros funkciją).
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas pradėtas rengti 1993 (vyriausybei priėmus sprendimą), visuomenei pristatytas 1997 ir 2001. 1996–2001 buvo rengiami arba pradėti rengti Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio apskričių teritorijų bendrieji planai. 1998 patvirtintas Vilniaus bendrasis planas. Kai kurie miestai dar naudojasi sovietinės okupacijos metais sudarytais generaliniais planais. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia rengiami žemės sklypų detalieji planai kaip statinių projektų privalomieji priedai.
2830