Bendràsis susitarmas dėl mutų tarfų ir prekýbos (anglų kalba General Agreement on Tariffs and Trade, GATT), Bendràsis susitarmas dėl tarfų ir prekýbos, pasaulinę prekybą reglamentuojančių daugiašalių susitarimų sistema.
Pirmieji susitarimai pasirašyti 1947 10 30 (įsigaliojo 1948) Ženevoje 23 valstybių. Vėlesni daugiašalių derybų raundai vyko 1949 Annecy (dalyvavo 13 valstybių), 1950–1951 Torquay (Didžioji Britanija; 38 valstybės), 1956 Ženevoje (26 valstybės), 1960–1961 Ženevoje (Dillono raundas, 26 valstybės), 1964–1967 Ženevoje (Kennedy raundas, 62 valstybės), 1973–1979 Tokijuje ir Ženevoje (Tokijo raundas, 102 valstybės), 1986–1994 Punta del Este (Urugvajus) ir Ženevoje (Urugvajaus raundas, 123 valstybės). Iki 20 a. 7 dešimtmečio daugiausia buvo tariamasi dėl prekių muitų sumažinimo. Kennedy raunde pradėta derėtis dėl antidempingo priemonių, Tokijo raunde buvo siekiama dar labiau sumažinti muitus ir šalinti netarifines kliūtis (importo kvotas, subsidijas ir kitas). Urugvajaus raunde nutarta įkurti Pasaulio prekybos organizaciją, buvo priimti susitarimai dėl paslaugų, prekybos, su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių ir kita.
Japonijos ministras pirmininkas Nobuske Kishi sveikina GATT 15‑osios sesijos dalyvius (Tokijas, 1959)
Iki 1994 pabaigos Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos pasirašiusių šalių prekių muitai buvo sumažinti nuo 40 % iki 4 %, šioms šalims teko apie 90 % pasaulinės prekybos. Iki 1995 (kai buvo pertvarkytas į Pasaulio prekybos organizaciją) Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos faktiškai veikė kaip specializuota Jungtinių Tautų institucija, nors tokio statuso ir neturėjo. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos sekretoriatas Ženevoje prižiūrėjo, kad būtų laikomasi susitarimų, tęsiamos derybos dėl muitų mažinimo ir prekybos liberalizavimo, skelbė statistinę ir analitinę medžiagą apie pasaulinę prekybą. Įkūrus Pasaulio prekybos organizaciją Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos ir toliau galioja kaip daugiašalių susitarimų paketas.