bendràsis vidaũs prodùktas, BVP, galutinio produkto (visų gatavų prekių ir paslaugų), kurį šalis pagamina per konkretų laikotarpį (paprastai metus) savo teritorijoje, piniginė vertė.
Bendrojo vidaus produkto apskaičiavimas
Bendrasis vidaus produktas apskaičiuojamas galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis gaunamas bendrąjį vidaus produktą galiojančiomis kainomis padalijus iš kainų indekso – defliatoriaus. Taip galima lyginti skirtingų laikotarpių bendrojo vidaus produkto apimtis ir įvertinti jo pokyčius.
Bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuojamas 3 būdais: gamybos, išlaidų ir pajamų. Visais atvejais bendrojo vidaus produkto apimtys turi sutapti. Įvertinant gamybos būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip visų prekių ir paslaugų, sukurtų per ataskaitinį laikotarpį, grynoji vertė, t. y. sumuojant kiekvienos ekonominės veiklos pridėtines vertes. Įvertinant išlaidų būdu bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kaip galutinio vartojimo bei kaupimui skirtų išlaidų suma. Jas sudaro: individualaus (namų ūkių ir pelno nesiekiančių institucijų) ir kolektyvinio (valstybinio valdymo įstaigų) vartojimo išlaidos prekėms įsigyti ir paslaugoms apmokėti, bendrosios vidaus investicijos (pagrindinio kapitalo formavimas ir atsargų likučių pasikeitimas), grynasis eksportas (prekių bei paslaugų eksporto ir importo skirtumas). Skaičiuojant pajamų būdu sumuojama kompensacijos dirbantiesiems (darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos), pelnas, pagrindinio kapitalo vartojimas (gamintojo pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas blogėjant kapitalo fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo arba atsitiktinių gedimų), gamybos mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės, eksporto ir importo, už aplinkos teršimą, už valstybinius gamtos išteklius, už licencijas bei leidimus, žemės mokestis ir kiti) atėmus subsidijas (vyriausybės einamuosius mokėjimus įmonėms jų gamybinei veiklai plėsti).
Pasaulio valstybių bendrasis vidaus produktas
Valstybės tarpusavyje lyginamos pagal labiausiai paplitusį ekonomikos plėtros rodiklį – bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Tam tikslui valstybių bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, perskaičiuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, tačiau ne pagal valiutų kursus, o pagal perkamosios galios paritetą (taip eliminuojami kainų lygių skirtumai įvairiose šalyse).
Turtingiausių šalių šis rodiklis gerokai viršija 50 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (1 lentelė), neturtingiausių nesiekia 2000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2 lentelė). 3 lentelėje pateiktas Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui.
1
2
3
Baltijos šalių bendrasis vidaus produktas
4 ir 5 lentelėje parodytas Baltijos šalių bendrasis vidaus produktas (galiojusiomis kainomis).
4
7
Lietuvos bendrasis vidaus produktas
Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui parodytas 6 ir 7 lentelėje.
5
6
2687