bendriniai žodžiai

bendrniai žõdžiai, bendrniai pavadnimai, apeliatývai, rūšiniai pavadinimai. Bendriniai žodžiai gali žymėti visą daiktų ar gyvų būtybių rūšį (l  e p o s lunkai) ir kiekvieną atskirą tos rūšies individą (kaimyno senoji l  e p a šią vasarą nebepražydo). Bendrinių žodžių priešybė – tikriniai žodžiai. Gramatikose bendriniai žodžiai priešinami su tikriniais tik vienos kalbos dalies – daiktavardžio – viduje. Tačiau kitur, ypač onomastikoje, bendrinių žodžių sąvoka apima visą kalbos leksiką, išskyrus onomastinę (vardus). Dažnos pereigos iš bendrinių žodžių į tikrinius (plg. pavardes Daildė, Kškis, vietovardžius Kirtmai, Sántaka, leidinių pavadinimus Aušrà, Kalbótyra) ir atvirkščiai (plg. góstauta ‘tokia gėlė’ ir pavardė Gós-taũta(s), káizeris < vok. Kaiser, o germanų žodis – iš tikrinio lot. Caesar).

2701