Bendróji rinkà, Euròpos Sjungos bendróji rinkà, Europos Sąjungos valstybių narių ekonominė integracija; vienas pagrindinių Europos Ekonominės Bendrijos steigimo tikslų.
Siekiama suvienodinti valstybių narių ekonominę politiką, skatinti ekonominę veiklą ir stabilumą, gyvenimo lygio kilimą.
Bendroji rinka apima laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą, t. p. bendrą išorinį prekių, paslaugų bei gamybos veiksnių reguliavimą.
Europos Sąjungos bendrosios rinkos valstybės
1957 Romos sutartimi nustatytos priemonės Bendrajai rinkai sukurti: muito mokesčių ir prekių importo bei eksporto kiekybinių apribojimų (kvotų), turinčių lygiavertį poveikį prekybai tarp valstybių narių, panaikinimas; bendrojo muitų tarifo ir bendros prekybos politikos trečiųjų šalių atžvilgiu taikymas; kliūčių laisvam asmenų, paslaugų, kapitalo judėjimui tarp valstybių narių panaikinimas; konkurencijos politikos taikymas; teisės normų tarp valstybių narių derinimas siekiant užtikrinti Bendrosios rinkos funkcionavimą. 1968 panaikinti prekybos tarp Europos Bendrijos valstybių narių tarifai ir įsigaliojo bendrasis prekybos su trečiosiomis šalimis muitų tarifas – sukurta muitų sąjunga. 1985 priimta Europos Sąjungos Baltoji knyga, skirta vidaus rinkai sukurti, ir Europos Sąjungos Viršūnių Taryba patvirtino įsipareigojimą iki 1992 pabaigos baigti kurti Bendrąją rinką. 1986 priimtas (įsigaliojo 1987) Vieningos Europos aktas leido sparčiau įgyvendinti Baltojoje knygoje numatytas Bendrosios rinkos kūrimo priemones. Iki 1992 buvo panaikinta prekių judėjimo kontrolė prie Europos Sąjungos valstybių narių vidaus sienų, finansinių paslaugų teikimo valstybėse narėse kliūtys, liberalizuotas kapitalo judėjimas vidaus rinkoje, transporto sektorius, pradėtos šalinti laisvo darbo jėgos judėjimo kliūtys. Bendrosios rinkos kontrolės funkcijas vykdo Europos Teisingumo Teismas ir Europos Komisija. Įgyvendinus Baltosios knygos reikalavimus iki 1992 pabaigos buvo sukurta Bendroji rinka.
1992 Maastrichto sutartis numatė sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, įsteigti Europos Centrinį Banką (įkurtas 1998) ir nustatė Europos Bendrijos valstybių ekonominės politikos reikalavimus. Bendrosios rinkos plėtrą paspartino ir 1995 įsigaliojusi Schengeno sutartis (pasirašyta 1985). 1999 įvedus (grynuoju pavidalu 2002) bendrą Europos Sąjungos valiutą – eurą, pradėtas naujas ekonominės integracijos etapas.
Bendroji rinka apima 27 Europos Sąjungos valstybes nares ir Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną (per Europos ekonominę erdvę). Šveicarija į bendrąją rinką gali patekti iš dalies (pagal dvišalius susitarimus).
21 a. Bendrosios rinkos valstybių narių veikla apima vis daugiau sričių – kovą su klimato kaita, energetikos krize, skaitmenizacijos diegimą ir kita.
Bendrosios rinkos teritorijoje gyvena 447 mln. žmonių, veikia 23 mln. įmonių.