beñdrosios pãjamos, per tam tikrą laikotarpį už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas įmonės gautos bendros pinigų įplaukos, apskaičiuojamos kaip parduotų prekių bei paslaugų kainų ir kiekio sandauga. Bendrųjų pajamų dydį lemia turimų išteklių (darbo, žemės, kapitalo) panaudojimo efektyvumas ir paklausos elastingumas. Kuo efektyviau panaudojami turimi ištekliai, tuo didesnės bendrosios pajamos. Jeigu paklausos elastingumas didesnis už vienetą, tai mažinant kainą parduodama kur kas daugiau prekių ir gaunamos didesnės bendrosios pajamos. Jeigu paklausos elastingumas mažesnis už vienetą, tai mažinant kainą gaunamos mažesnės bendrosios pajamos (net ir didesnė pardavimo apimtis nekompensuoja kainų sumažinimo). Tobulosios konkurencijos sąlygomis įmonė savo produkciją parduoda pastovia kaina, todėl kiekvienas papildomai parduotas produkcijos vienetas prie bendrųjų pajamų prideda tokį patį kiekį kaip ir anksčiau parduoti vienetai; bendrosios pajamos didėja tolygiai. Ribotosios konkurencijos sąlygomis norint daugiau parduoti, reikia mažinti kainą. Kiekvienas papildomai parduotas produkcijos vienetas prie bendrųjų pajamų prideda tolygiai mažesnį kiekį; bendrosios pajamos didėja mažėjančiu greičiu, kol pagaliau ima mažėti.
1807