bendrovė

bendróvė, kompãnija (pranc. compagnie), frma (it.), juridinio asmens statusą turintis ūkinis komercinis darinys, kurio veiklos materialinę bazę sudaro tam tikru būdu sujungtas turtas. Bendrovė paprastai yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas – atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už narių prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Bendrovei gali priklausyti fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigėjai rengia, tvirtina ir įregistruoja įstatus, kuriais remiantis sudaromi bendrovės valdymo organai ir vykdoma ūkinė komercinė veikla. Pagal veiklos pobūdį bendrovė gali būti gamybinė (pramonės, žemės ūkio, statybos ir kita), negamybinė (komercinė, įvairių paslaugų, tarpininkavimo ir kita), mišrioji (pvz., gamybos ir prekybos). Pagal dydį bendrovė būna maža, vidutinio dydžio, didelė (korporacija) ir labai didelė (dažniausiai tarptautinė bendrovė). Pagal veiklos savarankiškumą gali būti pagrindinė bendrovė (turi kitų bendrovių kontrolinius akcijų paketus) ir antrinė bendrovė (kontroliuojama pagrindinės). Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes, veikiančius bendrovės vardu bei pavedimu ir paprastai neturinčius juridinio asmens statuso (kai kurių valstybių įstatymai filialams leidžia turėti juridinio asmens statusą). 2001 pabaigoje Europos Sąjunga patvirtino naują įmonės rūšį – Europos bendrovę (reglamentas dėl jos statuso ir direktyva, reglamentuojanti darbuotojų dalyvavimą bendrovės valdyme, įsigaliojo 2004). Ši bendrovė gali būti sukuriama jungiantis dviems ir daugiau bendrovių, veikiančių bent dviejose Europos Sąjungos valstybėse, steigiant kontroliuojančiąją bendrovę, bendrą antrinę bendrovę ir kitas. Europos bendrovių veiklos reguliavimas yra vienodas visose Europos Sąjungos valstybėse.

LIETUVOJE 20 a. 3–4 dešimtmečiais veikė pilnosios (atsakančios kreditoriams visu savo narių turtu), patikimosios (dalis narių kreditoriams atsako visu turtu, dalis – įnašais), akcinės (akcinė bendrovė) bendrovės ir artelės; Klaipėdos krašte dar veikė ir aprėžtinio atsakingumo bendrovės (atsakančios kreditoriams tik savo narių įnašais). 21 a. Lietuvos Respublikos įstatymai numato tokias bendrovių rūšis: akcinę bendrovę (atvirojo tipo ir uždarąją), kooperatinę bendrovę (kooperatyvą), žemės ūkio bendrovę, Europos bendrovę, Europos kooperatinę bendrovę. Kiekvienos rūšies bendrovių steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą reglamentuoja atitinkami įstatymai ir kiti teisės aktai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į akcijas, kooperatinės ir žemės ūkio bendrovės kapitalą sudaro pajiniai įnašai (pajus). Kaip ir kitos įmonės, bendrovės (jei jų veikla neprieštarauja Konkurencijos įstatymui, 1999, nauja redakcija 2012) gali sudaryti koncerną, konsorciumą, jungtis į asociaciją ir kitus junginius, steigti filialus ir atstovybes. Akcinės bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais: jungimo (nauja bendrovė įsteigiama iš dviejų ar daugiau bendrovių, kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą; prie bendrovės, tęsiančios savo veiklą, prijungiama viena ar kelios kitos, kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą), skaidymo (iš veiklą baigiančios bendrovės įsteigiamos kelios naujos bendrovės; veiklą baigianti bendrovė išdalijama kelioms veiklą tęsiančioms bendrovėms), t. p. pertvarkomos keičiant bendrovės rūšį (pertvarkant uždarąją akcinę bendrovę į atvirojo tipo akcinę bendrovę ir atvirkščiai, arba pertvarkant akcinę bendrovę į kooperatinę, žemės ūkio bendrovę, valstybės, savivaldybės, individualią įmonę, ūkinę bendriją, mažąją bendriją, viešąją įstaigą). Kooperatinė bendrovė ar žemės ūkio bendrovė gali būti reorganizuojama jungimo ir skaidymo būdu arba pertvarkant ją į mažąją bendriją. Kaip ir kiti ūkio subjektai, bendrovės privalo mokėti juridinių asmenų pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį, akcizą, valstybinės žemės ir valstybinių vandens telkinių nuomos mokestį, mokestį už valstybinius gamtos išteklius (jei tokie naudojami), už aplinkos teršimą (jei į aplinką išmetami teršalai), nekilnojamojo turto mokestį; iš bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio išskaitomas gyventojų pajamų mokestis ir kita. Dar mokami tikslinės paskirties mokesčiai: valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, įmokos į Garantinį fondą. Mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių subjekto (mokėtojo), mokesčių objekto (kas apmokestinama), mokesčių tarifų bei lengvatų. Konkrečių mokesčių dydžius ir mokėjimo tvarką nustato atitinkamų mokesčių įstatymai.

3116

2470