Croce Benedetto (Benedetas Kròčė) 1866 02 25Pescasseroli (Abruzzo sr.) 1952 11 20Neapolis, italų filosofas, literatūrologas, politikas. Vienas žymiausių 20 a. italų estetikų ir idealizmo atstovų.
Išsilavinimas ir veikla
Neapolio ir Romos universitetuose studijavo istoriją, filosofiją, teisę. 1902–20 Neapolio universiteto profesorius. Leido literatūros žurnalą La Critica (1903–44). Italijos karalystės senato (1910–46), Italijos respublikos senato (1948–52) narys. 1920–21 švietimo ministras. Nuo 1924 B. Mussolini politikos priešininkas. 1925 paskelbė antifašistinį manifestą. 1943 su kitais įkūrė Liberalų partiją, jos vadovas (1944–47). 1947 įkūrė Italijos istorijos tyrimų universitetą Neapolyje.
Benedetto Croce
Filosofijos bruožai
Neigė pozityvizmą, marksizmą, laisvosios rinkos idėjas. B. Croce sekė G. Vico, J. F. Herbartu, G. W. F. Hegeliu.
Istorijos filosofija
Remdamasis G. W. F. Hegelio istorijos filosofija sukūrė dialektinio idealizmo teoriją. Pagal ją, istorija yra dialektinė dvasios raida, kuri atsispindi teorinėje (pažinimas, estetinė intuicija, kiekvienam individui būdinga sąvokų visuma) ir praktinėje (valia, veiksmas, etika, ekonomika, naudingumas) veikloje. Abi veiklos rūšys negali egzistuoti viena be kitos. Filosofijos istorijoje atsiskleidžia tiesa, todėl ji negali būti susisteminta.
Estetika
Estetiką laikė pagrindine filosofijos disciplina. Ją apibūdino kaip raiškos priemonių grožiui perteikti visumą. Pabrėžė meninės intuicijos reikšmę, kūrinio estetinį poveikį. Šiuo požiūriu nagrinėjo J. W. Goethe’s, W. Shakespeare’o, G. Sand, H. Ibseno, Ch. Baudelaire’o kūrybą. Menas yra žmogaus patyrimo, o ne tikrovės atspindys, todėl neturi moralizuoti ar laikytis kanonų; jis yra autonomiškas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Istorinis materializmas ir marksistinė ekonomika (Materialismo storico ed economia marxistica 1900), Estetika kaip išraiškos ir lingvistikos mokslas (Estetica come scienza dell’espressione e linguistica generale 1902, fragmentas lietuvių kalba 1980), Naujosios Italijos literatūra (La letteratura della nuova Italia 6 t. 1903–14), Logika kaip grynosios sąvokos mokslas (Logica come scienza del concetto puro 1909), Praktikos filosofija. Ekonomika ir etika (Filosofia della pratica. Economia ed etica 1909), Kultūra ir dorovinis gyvenimas (Cultura e vita morale 1914), Istoriografijos teorija ir istorija (Teoria e storia della storiografia 1917), Istorija kaip mintis ir kaip veiksmas (La storia come pensiero e come azione 1938). Lietuvių kalba dar paskelbta ir kitų jo veikalų fragmentų.
1076