Dobšẽvičius Benediktas (lenk. Benedykt Dobszewicz) 1722 03 12Kražių apylinkės (Raseinių apskr.) po 1794?, lietuvių filosofas, teologas. Jėzuitas (1739). Laisvųjų mokslų ir filosofijos (1755), teologijos (1765), kanonų teisės (1773) daktaras.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1752 Vilniaus universitete baigė teologiją. 1754–57 Vilniaus universiteto matematikos profesorius. Dėstė logiką ir matematiką Kražiuose (1757–58), filosofiją Naugarduke (1759–60). Vilniaus universiteto filosofijos (1760–63), teologijos (1765–68) profesorius, 1773–74 vicekancleris.
Tyrimų sritys
Naujųjų amžių filosofiją derino su teologija, scholastika, racionalizmą jungė su empirizmu. Veikale Dabartinių filosofų pažiūros (Placita recentiorum philosophorum 1760, fragmentas lietuvių kalba 1979) aptarė to meto gamtamoksles teorijas. Aiškino I. Newtono fiziką, heliocentrizmą laikė hipoteze, apibendrino R. Descartes’o ir P. Gassendi materijos aiškinimą, J. Locke’o pirmines ir antrines kokybes, G. Berkeley subjektyvųjį idealizmą. Veikalą Logikos paskaitos (Praelectiones logicae 1761, fragmentas lietuvių kalba 1979) parašė veikiamas Chr. Wolffo. Jame analizavo logikos koncepcijas, metodų problemas, laikėsi R. Descartes’o intelektinės intuicijos teorijos.
Benediktas Dobševičius
314