Benediktas Juodka
Juodkà Benediktas 1943 01 13Utena, lietuvių biochemikas. Habil. dr. (fiziniai m.; chem. m. dr. 1981). Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990; 1987–90 narys korespondentas, 2018 narys emeritas). Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1994), Europos mokslų ir menų akademijos (Zalcburgas, 1994), Europos menų, gamtos ir humanitarinių mokslų akademijos (Paryžius, 2002) titulinis narys, Italijos žemės ūkio akademijos narys korespondentas (2003).
Išsilavinimas ir veikla
1965 baigė Maskvos universitetą. Nuo 1968 dėsto Vilniaus universitete, 1971–2003 Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas, 1991–2001 Vilniaus universiteto prorektorius, 2002–12 rektorius; profesorius (1982). 1974–75 stažavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, dirbo mokslinį darbą, skaitė paskaitas įvairiose šalyse. Vokietijos vėžio tyrimo centro Heidelberge kviestinis profesorius (1991–2000). Maskvos universiteto garbės profesorius (2010). 1992–2003 Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Tyrimų pagrindinės kryptys – nukleorūgščių ir baltymų kompleksų sandara ir funkcijos, jų paprasčiausių modelių sintezė, nukleorūgščių apykaitos fermentai, fotodinaminės onkoterapijos biocheminiai aspektai. Sukūrė nukleorūgščių ir baltymų kovalentinių kompleksų modelių sintezės metodų, ištyrė jų savybes ir pritaikymą molekulinėje biologijoje.
Benediktas Juodka
Benediktas Juodka
2012–16 Lietuvos Respublikos Seimo ir jo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Knygos
Parašė monografijas Kovalentinės nukleino rūgščių ir baltymų struktūros bei jų cheminis modeliavimas (1985), Gamtiniai kovalentiniai mononukleotid‑baltyminiai junginiai: paplitimas, struktūra ir funkcijos (su A. Markucku, 1995), vadovėlį Nukleino rūgščių chemijos ir biochemijos pagrindai (1988).
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1985), Lietuvos mokslo premija (2002), Lietuvos mokslų akademijos atminimo medalis (2020).
Gedimino ordino Karininko kryžius (1999), T. von Grotthusso premija (2000), Ordino Už nuopelnus Komandoro kryžius (Prancūzija, 2001), Ordino Už nuopelnus Komandoro kryžius (Lenkija, 2001), Trijų žvaigždžių ordinas (Latvija, 2001), Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinas (Estija, 2004), Belgijos karalystės Komandoro ordinas (2006), Nyderlandų Komandoro ordinas (2008).